trinkis reikšmė

Kas yra trinkis? triñkis sm. (2) LsB285, K.Būg, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; G117, GŠ431, Rsn, trinkỹs (4) KŽ 1. Jrk46 smūgio išduodamas garsas, trenksmas, bildesys: Kas arčiau buvo, girdėję triñkį Bt. Šovimas nėra toks skaudus kaip perkūnijos triñkis Vn. Toks triñkis, bildėjimas! Vn. Trinkiùs tokius dirba NmŽ. Baisus buvo triñkis, kaip tiltą susprogdino Grg. Perkūno triñkis KI248. Nū to [perkūnijos] triñkio anos (atės) pradėm krinta py žemei Dov. Jau krinta vienas žalsvas žaibas, atsako perkūno trinkis I.Simon. Sutviska ir smarkus trinkis girdimas Vd. Skaudus perkūno trinkis nualdėjo prš. Šalip stovįs vaikinas iš to trinkio taip apsvaigo, kad jis ir savo girdėjimą prapuldė LC1886,24. Šūvių trinkiai bei visas tas bildėjimas skaudingesnis buvo Kel1871,94. ^ Jo kalba veržėsi kaip perkūno trinkiai prie kietųjų širdžių griekininkų LC1887,9. ║ šūvis: Kada įbėgo mama, pirmas triñkis trinktelėjo Trg. Vienas trinkis – o negyvas guli kiškis patvory rš. 2. BzF190 staigus stiprus sudavimas, smūgis: Tas triñkis ką nuo akmens nutrupino KI4. I kur aš gavau tokį didlį triñkį? (pasakyta žiūrint į rankos sumušimą) Dov. Gavęs jis tokį trinkį per galvą, jog jam ir kepurė nuo galvos nulėkus BsV44. Teresė pastovi valandėlę ir iš lėto nueina, krūpčiodama visu kūnu nuo aštrių kirvio trinkių V.Bub. Stora žieminė kepurė ir naminiai kailiniai atlaikė ir sušvelnino skaudųjį trinkį į medį I.Simon. Nors ir be ragų, bet [stirnos] trinkis labai smarkus prš. Nuo trinkio iškrito žmona iš vežimo prš. ^ Širdis pradeda plakti, kiekvienas dūzgis rodosi lyg kūjo trinkis I.Simon. O Krizas Šimonis, lyg į kaktą trinkį gavęs, atšoko nuo lovos ir išsvyravn į kiemą I.Simon. ║ geol. požeminis smūgis, sukeliantis seismines bangas: Požeminis trinkis GTŽ. Antrinis trinkis GTŽ. Pirm žemės trinkiui nusiduodant … buvo girdimas kimus dūzgėjimas Kel1863,119. Žemės drebėjimo trinkiai ir šičion … pajuntami buvo LC1884,21. Kitur smarkesni, kitur silpnesni žemės trinkiai buvo jaučiami Kel1870,28. 3. staigus puolimas, ataka: Bet daug didesnį trinkį sulaukė vokiečiai sekantį metą Ns1897,19. ║ prk. ryžtingas veiksmas, kuriuo norima ką sužlugdyti, pribaigti: Pagonystė šio kampo vėl nemenką trinkį gavo Ns1860,1. 4. prk. didelis sukrėtimas, nemalonumas: Koks išgąstingas tai trinkis buvo motinos širdelei! Ns1832,4. Mergaite, tas trinkis buvo tau per skaudus! brš. Aš ilgą čėsą negalėjau nuo šio sunkaus trinkio atsigautis rš. 5. sunkus organizmo pažeidimas, smūgis: Jo sveikata triñkį gavo KII211. Širdies trinkis (arba stabas) jo 70 metų ilgam amžiui galą padarė LC1878,43. 6. MitI21 žr. trinka 1.

Ką reiškia žodis trinkiuoti? Visi terminai iš raidės T.