šovimas reikšmė

Kas yra šovimas? šovìmas sm. (2) Š, NdŽ, šóvimas (1) K, Rtr, KŽ, šovìmasis (1) → šauti: 1. N, K, RtŽ, KŽ, Ps, Slč, Imb, Plik Po šovìmui i nubėgo vagiai Dglš. Patrankų galai apei mėterį buvo raudoni nu šóvimo Šlu. Išgirdo šovìmą Ėr. Bijojau to šóvimo Vgr. Kada ne šóvimas (kai nešaudo), tai prineša pašaro Vlkv. Šóvimas (su) striela KI252. Šovìmas pro šalį NdŽ. 2. NdŽ Šóvimas – tas par vis lengviausia mirtis LKKXI189(Škn). Šóvimas taiklus – stačiai į širdį DūnŽ. | refl.: Apie šovimosi priežastį taip pat sklido visokių paskalbų I.Simon. ║ galia leisti šūvius: Jo šautuvas vieno šovìmo Rm. 3. → šauti 4: Perkūno šovimas R102, MŽ133, N. ║ Ir toks didis žaibų šovimas ir tryškėjimas, kad tuojau viskas galėjo užsidegt BsPI111. 4. → šauti 7: Koks tavo šovìmas [durų], kad paklebenau – ir atsidarė Kp. 5. NdŽ → šauti 8: Man net rankas paskaudėjo nuo šovimo [kepalų] Brt. 6. NdŽ → šauti 11. 7. KŽ dygimas, sprogimas, lapojimas. ◊ meškõs šovìmas rš toks žaidimas. \ šovimas; atšovimas; įšovimas; iššovimas; nušovimas; pašovimas; peršovimas; prašovimas; užšovimas