brūžinti reikšmė
Kas yra brūžinti? brū́žinti (-yti), -ina, -ino, brū̃žinti, brùžinti 1. tr., intr. trinti, brūžuoti: Šaka šaką brū́žina Vv. Pagalį į pagalį brū̃žino, kol nudailino Užv. Brū́žyk nagais į sienas, kad būt miklūs (sakoma muzikantui) Dkš. Tuos čebatus brūžink į akmenį, tai tu juos tuojaus suplėšysi BsMtI50. Vaikai, nustokit brū́žinę stalą! Vrn. Ką tu ten ant pečiaus brùžini? Ds. | refl.: Lauke ūžavo vėjas, į lango stiklus brūžinosi alyvų šakos rš. Virvė į medį brùžinasi, gali nusibružint ir nutrūkt Trgn. ║ dėvėti: Prie darbo gerus kailinius brùžina Ds. 2. refl. slampinėti, slinkinėti: Brū́žinasi apie kampus be jokio darbelio Rdm. Ko čia brū́žinies kap kiaulė apie sąsparas! Alv. 3. intr. burgzti: Šiąnakt tep mašinos brūžino, net nemiegojau Vlkv. 4. refl. šnek. paleistuvauti: E, ana brū́žinas su visokiais vyrais, tokia paleistuvė Mrj. ◊ liežuviù brū́žinti menk. kalbėti: Be reikalo brū́žina liežuviù Rod. \ brūžinti; apibrūžinti; išbrūžinti; nubrūžinti; pabrūžinti; subrūžinti