uostai reikšmė

Kas yra uostai? uõstai sm. pl. (2) Š, DŽ, uostaĩ (4) KŽ žr. ūsai: 1. Kos91, MitI369, Rtr, KŽ, Krž, Šauk, Akm, Slnt, Všv, Lk, Grg Kurio didi uõstai, tas branguostis JI238. Muno bočius didelius uostùs turėjo Tl. Senis buvo su uõstais, su barza LKT102(Vg). Uostùs augina, neskuta DūnŽ. Apsišernyk, eidamas į svečius, t. y. barzdą, uostùs pakirpk JI75. Uostai į ausis atsirėmę Šts. Uostai kaip žiogriai Šts. Uõstai tokie nutįsę Vvr. Tokie susukti dideli uõstai tie, už ausų čia užbraukti tie galai Žr. Ant galvomis sklastai it dirvoje vagos taukšojo, uostai it kuškiai iš panosės kyšojo S.Dauk. Šaltà buvo, uõstai apšarmoję Sg. Atejo vyras, uõstai geltoni Yl. Uostùs seniau buvo mado[je] nešioti, daba tus uostùs meta šalin LKT49(Pkl). Patys vėjai po galvas uõstams kalanties i žilnant Rdn. Tėvas iš krygio parejo su uõstais Klp. Valgydamas ir uostùs šaukšte pamirko Vkš. Diedo stati uõstai, visi pasibaido to mano senio JV797. Tur [bernelis] juodus uostelius, vaškytus batelius D72. Raitytais uostẽliais, geltonais plaukeliais Skd. Ale uosteliùs visi laikė, neskuto, – a senas, a jaunas Tl. | prk.: Fi, su uõstais tos uogos (pelėsiais apaugusios) Krš. ^ Kviečiai kaip nabago uõstai (blogi, prasti) Kal. Aš su uõstais, tu su uõstais – neknypkiam vienas kito Rdn. Vyras po uõstais ir po kantono Vkš. Sreba, ka uõstai dreba Rdn. ║ po kaukės nosimi prilipinti plaukai ar pan.: Prisilipdysam linų kokių uostùs, prisidėsam ir eisam ubagais Klk. Prisiklejav[o] uostùs, barzdą, dainiuo[ja] Trk. Pasirėdys ubagas, uostùs čia užsidės, kuprą užsidės Jdr. [Giltinės] uostai iš paršo šerių, su derva prie lūpų priklijuoti M.Valanč. 2. Svirplys išejęs, uostus pastatęs vaituo špygą rodydams LTR(Tl). Kiškis, uostùs turėdamas, žada piršleliu būti JD345. Katinas ka užpūtė par savo uostùs Žr. Žebenkštukai mažiliukai panašūs į [v]overikes, su uostùkais Vg. Vėžio y[ra] tokie uõstai Štk. ◊ per uostùs pérbraukti nieko neduoti: Neįnešė vaiko [po krikšto parvežto], bobutei par uostùs párbraukė DūnŽ. per uostùs pū̃sti miegoti: Miesčioniai galia pū̃sti par uostùs – mums yra darbų nū ryto DūnŽ. píenai nenudžiū́vo nuo uõstų apie jauną, nesubrendusį: Jums pienai nenudžiūvo nuo uostų, tai jūs visaip svajojate Žem. uostùs kraipýti rodyti nepasitenkinimą: Nebtiko, pradėjo uostùs kraipyti Šv. uostùs išpū̃sti (papū̃sti, užpū̃sti) Skdv, Gr didžiuotis: Tas vėl uostùs papū̃tęs: nenoru mašinos plėšti, aš piningų pats turu Kl. Uostùs papū̃tęs vaikščio[ja] tik, nedirba Skdv. Uosčiukùs užpū̃tęs kėp kėp eina DūnŽ.

uostai junginiai

  • Lietuvos oro uostai
Ką reiškia žodis uostainis? Visi terminai iš raidės U.