užbraukti reikšmė

Kas yra užbraukti? užbraũkti, -ia, ùžbraukė 1. tr. užbrėžti, kas parašyta: Kai negerai parašo, užbraũkia Jnšk. 2. tr. braukiant užtaisyti: Užbraũkia su moliu pečiaus suplyšusią kaktą Jnšk. 3. refl. užlįsti, užsibrukti: Saugok, kad vadelė arkliui po uodega neažsibraũktų Ds. Peilis į plyšį užsìbraukė, ir kiek turėjau vargo, kol radau Up. Užsibraũkusi už sienos veizėjaus į mitingą Šts. 4. tr. brukant (linus) uždirbti: Ùžbraukė keturiasdešimt rublių – po vieną kapeiką už svarą Šts. | refl. tr.: Gerais laikais, būdavo, per žiemą kelis šimtus užsibraukiù Svn. ║ refl. tr. šukuojant nurautų linų galveles užsidirbti: Vaikas užsìbraukė kepurę Ėr. 5. tr. uždegti (degtuką): Ùžbraukiau degtuką, ir vėjas užpūtė Jnšk. | refl. tr.: Užsibraũk degtuką ir pasišviesk Rm. 6. tr. pustant pagadinti, išlenkti ašmenis: Nemokąs braukė ir užvertė ùžbraukė ašmenis, nė papjauti nebgal Plng. | refl.: Su gude užsìbrauka dalgio ašmenys Plng. 7. tr. Šč užsklęsti, užkišti (duris): Eidamas gult užbraũk priemenės duris Ut. | refl. tr.: Ažsibraũk duris, i einam gult Dglš. 8. tr. su kartele prispausti, užstumti (arduose sudėtus linus): Sukrau[ja] tuos linus į tuos ardus i užbraũkia su karčia Jrb. 9. intr. užlipti: Visi ant kalno ùžbraukė Tvr. ║ užplaukti: Užbraũkia smakas, net vilnios brūzgia Tvr. 10. intr. juok. užkirsti, užduoti: Kad aš tau užbraũksiu su diržu! Krtn. Užbraũk arkliam, tegul pabėga risčia Jnš. ^ Aš jam su smilga ùžbraukiau, o jis man su šlėga smogia Sim. \ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti