pabraukti reikšmė
Kas yra pabraukti? pabraũkti, -ia, pàbraukė 1. intr. pertraukti kuo per ką, brūkštelėti: Vyras pabraukė ranka per susidraikiusius plaukus rš. Vaikeli, ir čia pabraũk šluota, matai, kad nešvaru Lel. ║ tr. braukiant atstumti: Pabraũk į šalį sąšlavas J. Pabraũk bent kiek žirnius nuo pado Užp. ║ tr. pašluostyti: Pabraũk suolą, žmoguo nėra vietos atsisėsti Up. Prakaitą pabraukti MitI132. ║ tr. braukiant paskinti: Ten pabrauksi serbentėlių, ten paskinsi žemuogėlių BzF18. | refl. tr.: Pasìbraukiau vyšnios lapų agurkam raugt Jnšk. Trešnių biškį pasìbraukiau i atsinešiau į miestą Kv. ║ tr. R385 pabrėžti liniją apačioje: Ir pabrauktuosius žodžius tūlas dalyviais palaiko J.Jabl. 2. tr. pakišti, pabrukti: Kryžeivių vyresniuosius, pririšusys ant medė[je] augusiais žirgais, kuriems pabraukusys po uodegas dagius, paleido į tyrus S.Dauk. | refl. tr., intr.: Mūsų Ignas susiraukęs nešė dūdas pasibraukęs LTR(Pln). Eina, pagalį po pažasties pasibraũkęs Užv. Pasibraũkia skieda po obliu, ir nebesiobliuoja Užp. Mūsų kumelė baisiai bijo, kad vadelė po uodega nepasibrauktų Ds. 3. tr. pakaršti kurį laiką nurautų linų galveles: Da pabraũkim kokią valandą, tada eisim pietų Ėr. ║ pabrukti, paplūkti (linus): Tas braukėjas pàbraukė kiek ir išejo Grg. ║ galėti, pajėgti brukti (linus): Su skaudančia ranka aš nepàbrauku Grg. | refl.: Kas gal su anuo pasibraũkti – varo kaip pasiutęs! Grg. 4. refl. tr. užsidegti (degtuką): Jis pasibraũkia degtuką i mato, ka po jo lova guli žmogus (ps.) Smln. 5. tr. papustyti, pagaląsti: Pabraũk man dalgį su gude Klp. ^ Dalgį nepabraukęs, nepapjausi KrvP(Gr). | refl. tr.: Tą peilį pasibraũk, ant ano gali į Klaipėdą joti Grg. Pasibraũk žirkles su bude, pasiaštryk Skr. 6. intr. juok. suduoti, užkirsti: Tylėk, kad pabraũksim sykį, tai paminėsi! Jrb. 7. intr. šnek. nemažai išgerti (svaigalų): Amžiną atilsį, pabraũkdavo Jonelis Skr. 8. intr. pasakyti ką nenorimo girdėti, sugėdinti: Kai pàbraukė, tai neturėjau kur akių dėt Trgn. 9. intr. juok. pameluoti: Teisybę pasakius, kits biškį pabraukia, pridėdamas iš savo galvos Sz. ◊ [pìnigus] į kišẽnę pabraũkti duoti kyšį: Reikia pabraũkti viršininkuo į kišẽnę Lnk. Nusitaisė kaip nėko nėr ir pàbraukė pìningus į kišẽnę Vvr. \ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti