brukti reikšmė

Kas yra brukti? 1 brùkti, -a (bruñka), -o (-ė) 1. tr. terpti, sprausti, kišti: Kam duonos kąsnį į burną, piningą į ranką brùkti K. Aš brukù jam į ranką, t. y. iš nejučių kišu jeib ką J. Ta kumelė brùka ir brùka vadžią po uodega Žvr. Brùka brùka, primanytų jis visus javus sulandyti ton vienon šalinėn Nmn. | refl.: Piktos dilgynės tarp tvorų brukas BM420. Vadelių neįvėrei grindin, dabar ir brùkasi po pavalkais Vad. ║ prk. greitai kalbėti: Toks bruzgulis, taip greit kalba, brùka, kad sunku suprast Slm. 2. tr. primygtinai siūlyti, teikti: Jis brùko, kol įbrùko tą arklį pirkti J. Paminės, kad nėr pinigų, žiūrėk, ir brùka kelias dešimtis Mlt. Brunkù kiekvienam plieninę svertuvelę S.Dauk. bruktinaĩ adv.: Dievas stačiai bruktinai bruka laimę į rankas, o ji atžagaria rš. | refl.: Jau nuo pernai jis čia į žentus brùkasi Ss. 3. tr. kišti, sklęsti (duris): Tokiem svečiam duris brùk Ssk. 4. tr. J valyti nuo spalių, braukti (linus): Eisme linų brùkti Rt. Bruktuvėm brùka Smn. Su medine bruktuve brùkdavo linus Žvr. | refl.: Šiemet linai labai nesìbruka Lnkv. 5. tr. Aps mušti: Su brūkliu brùkti, t. y. mušti J. 6. tr. SE180 varyti, ginti, grūsti: Kam tu tuos gyvulius prie namų brukì? Žvr. Bruk gerai arklius, kad užvarytai šitan kalnan Alv. Brùk tu jį nuo kelio Prng. Lietus bruka dūmus atgal į aukštinius rš. | Prie marčios liko, tai brukama išėjo (ištekėjo) už nepatinkamo Antš. 7. refl. lįsti, veržtis, grūstis: Kurgi tu čia brukíes; matai, kad nebėr vietos Š. Ko jūs čia brùkatės lyg gyvuliai koki! Vvs. Jūsų svotas kaip nykštukas, da ir tas už stalo brukas LTR(Ds). ║ refl. dangintis: Kas tu, kampininkas, ar kas, kad bruktaisi velniai žino kokion ten Amerikon! V.Krėv. 8. refl. siausti, išdykauti: Vaikai, nesibrukit, pilt gausit! Lš. Jis ten nuejęs tai brùkas ir brùkas Lp. 9. tr. smarkiai ką daryti (vežti, danginti...): Kad brùka iš miško malką, kad veža! Lp. Kas nedėlia brùkė parduot kiaušinių Lp. ║ intr. greitai važiuoti, eiti, dumti: Kad bus ryt graži diena, tai brùksim Arm. | refl.: Žmonės su malka brùkas (važiuoja, vežasi iš miško) Lp. Brùkės brùkės jis aplink tą ežerą Lp. Šitap subrukiau dar̃ arklius, ir vėl brùkis (važiuok kur toli) Lp. ║ tr. smarkiai dėti, mesti, blokšti: Kad brùkė supykęs šaukštą ir nuejo nuo stalo Ds. Brùk tu tą katę, vis nešioja Ut. Brùk šituos pinigus jam akys[na], tesižinai Trgn. Nu, kurgi tu brukì an galvos stačius pėdus! Sdk. Kad brukiaũ žemėn persgandus Užp. ║ intr. staiga pamesti, nustoti, liautis: Treti metai brukiaũ ir neberūkau Ds. ║ intr., tr. smarkiai pjauti: Velnias dalge kad bruka, tai bruka TDrIV280(Str). 10. intr., tr. godžiai valgyti, kimšti: Mūsų vaikai tiek brùko, tiek brùko, kad nėkas nebliko Kin. Kadgi brùka kopūstus – net seilės tyška Krkl. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti
2 brùkti, bruñka, -o intr. blukti, netekti spalvos.

brukti sinonimai

brukti junginiai

• (į)brukti