subrukti reikšmė

Kas yra subrukti? 1 subrùkti, sùbruka, -o (sùbrukė) tr. 1. sukišti: Išsiėmęs peržvelgė laikraščius ir vėl visus subruko į kišenę J.Dov. Maišuosa būtut subrùkę [pinigus] Lp. | refl. tr.: Susibrùk rankas, bus šilčiau važiuot Jnšk. 2. sulieti, sujaukti: Jis sunku suprast – sùbruka žodžius, kad negali atskirt Kp. 3. išvalyti nuo spalių (linus): Mano net dvidešimts svarų pakulų sùbrukta Alv. 4. suvaryti, suginti: Subrùko karves į krūvą ir dvasina per visą dieną Jnš. Sùbrukė visus galvijus stačiai rugiuose Tr. ║ refl. sulįsti, susigrūsti: Galvijai susìbrukė gurban Ds. Pamačiau, kad jau pirkion susìbrukė Trgn. | Tep susibrùkę (ankštai) gyvena! Lp. 5. prialsinti: Be reikalo tik sùbrukiau arklį, nieko aš te gera nepaveikiau Slk. 6. sumesti: Subrùkit kopūstus į krūvą Ds. Subrùk malkas pašalin, ir tegul stovi Trgn. 7. sumušti: Merga suspardė, sùbrukė pelelę Ml. | refl.: Teip griūdama susìbrukiau, kad visus šonus sopa Trgn. 8. sutrypti, suminti: Sùbrukė pievą avimi Lp. Sùbruktas patalas [kojomis] Lp. Kai davė lietus, griausmas, subrukė [kviečius] čyst – juoda dirva paliko TDrIV256(Rš). 9. sueiti, sukakti: Jau ta mergelė virš puskapio metų subrùko Klvr. | refl. tr.: Ta merga susibrùko trisdešimt penkis metus Klvr. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti