išbrukti reikšmė

Kas yra išbrukti? 1 išbrùkti, ìšbruka, -o (ìšbrukė) tr. 1. iškišti: Kasininkė, nepasakiusi nė žodžio, išbruko atgal jo popierį ir pinigus A.Vien. | refl.: Pamatė pluoštą plaukų, išsibrukusių iš po baltos šilkinės skarelės A.Vien. 2. išvalyti nuo spalių, išplūkti (linus): A jau išbrùkot linus? Rt. Jau aš, sesule, visus linus išbrukiau Mrk. | refl. tr.: Mergos, pasidarykite talką, išsibrùkite linus Šn. 3. SE182 išvaryti, išginti: Išbrùk kiaules į lauką, kad daržų neišknistų Ldk. Išbruksiu tave pro duris Skd. Katė ant nakties reikia oran išbrùkt Ut. 4. refl. išsiveržti, išsigrūsti: Tik suvarysi vištas papečin, ir vėl išsìbruka Ds. Ligi išsibrukiau per žmones, ir prapuolė Sdk. | Sunku karvei išsibrùkti (išklampoti) iš balos Lp. ║ refl. išsidanginti, išsinėšinti: Kur dar̃ jie visi išsìbrukė? Lp. 5. Ut išmesti: Išbrùk tas šiukšles pro duris Užp. Žmogus plautus išbrukė iš avilio Prng. 6. išleisti (iš spaudos): [Knygelės] išbruktos Karaliaučiuj Mž79. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti