išplūkti reikšmė

Kas yra išplūkti? 1 išplū̃kti, -ia, ìšplūkė 1. tr, Vdš, Kkl, Jnš išmušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį ir kt.): Gerai ìšplūkėm savo gryčios aslą Ut. Laitas gerai padarytas, ìšplūktas, kad būt lygus Vb. Įdėjo naujus langus, išplūkė padą, ir vėl troba kaip nauja Lnkv. Kol rugiai tebėra lauke, reikia gerai klojimą su moliu išplū̃kti Kair. Gurbų asla turi būti išplūkta moliu rš. | refl. tr.: Jis išsivalė trobelės vidų, išsiplūkė ištižusią aslą Vaižg. ║ išminti, išmušti: Plytoms molis turi būt gerai ìšplūktas Pžrl. 2. tr. išvalyti spalius (nuo linų), išbrukti: Išplūkė linelius, oi, iššukavo linelius, oi LTR(Sml). | refl. tr.: Šįmet linus anksti išsìplūkėm Rd. 3. tr. plūkiant ištaisyti, išlyginti: Sukasėm ežias (lyses), ìšplūkėm terpežius ir pasodinom agurkus Š. | refl. Š. 4. tr. Aln iškapstyti: Vištos ìšplūkė visą ežią Ut. 5. tr. primušti, apdaužyti: Išplūkė asilą su vėzdu Blv. 6. tr. daužant išdulkinti: Reikės išplū̃kti patalynę Vdk. 7. refl. Š nusidirbti, nuvargti, netekti jėgų: Kad išsìplūkiau perdien, net po krūtine aitru Ds. Paskutiniuosius du kilometrus ligi kaimo jis žingsniavo pėsčias ir galutinai išsiplūkė iš jėgų rš. 8. intr. sunkiai išeiti, išvažiuoti, išbristi: A da ìšplūkei tokiu bjauriu keliu? Vdk. | refl.: Arkliai jokiu būdu negalia išsiplū̃kti par sniegą Vdk. Kad įvažiavau balon, kad aš kaip iš jos paskui išsiplū̃kčiau! Ds. | prk.: Už biednuomenę, už prastus vargšus žmones, niekada ligi šiol iš skurdo negalėjusius išsiplūkt žmones! rš. \ plūkti; apiplūkti; atplūkti; įplūkti; išplūkti; nuplūkti; paplūkti; parplūkti; perplūkti; prasiplūkti; priplūkti; suplūkti; užplūkti