suplūkti reikšmė
Kas yra suplūkti? 1 suplū̃kti, -ia, sùplūkė 1. tr. sumušti, išgrįsti (molio aslą, krosnį, tvartą ir kt.): Iš molio suplūkia grendimą Pš. Sùplūkiau plūktinį pečių Brž. Nekaip tu mum padą sùplūkei: ir nelygus, ir ỹra Ds. Suplū̃k padą su arkliašūdžiais, ir stovės tau pusę vieko Vdš. Jaujos krosnį suplūkdavo iš molio, palikdami plačią angą rš. Gerai suplūktoje duobėje uždengtas alyvuotu brezentu stovėjo motoras rš. 2. tr. suplakti, suguldyti: Šitas lietus rugius sùplūkė Ktk. Ledai rugius baisiai sùplūkė Trgn. Išgraužtos pievos, suplūkti javai T.Tilv. 3. tr. sumušti: Vyrai vilką sùplūkė, sudaužė ir užmetė ant malkinės stogo Ukm. | refl. tr.: Gerai bernai susìplūkė vienas kitą Trs. 4. tr. smarkiai sulyti: Ir tave bent kartą lietus sùplūkė Ds. 5. intr. Btr su vargu, toli suvaikščioti: Ne juokai suplū̃kt tiek kelio! Srv. Ir tolumas gi nesvietiškas, gal ben dvidešim sùplūkiau varstų Ut. Ir suplū̃k tu man tokį kelią! Kkl. Be reikalo tik tokį kelią sùplūkiau Ds. ◊ kójas suplū̃kti einant nuvargti: Sùplūkei kójas be vieno reikalo Lkm. Et, be reikalo tik kójas sùplūkiau Ds. \ plūkti; apiplūkti; atplūkti; įplūkti; išplūkti; nuplūkti; paplūkti; parplūkti; perplūkti; prasiplūkti; priplūkti; suplūkti; užplūkti