nubrukti reikšmė

Kas yra nubrukti? 1 nubrùkti, nùbruka, -o (nùbrukė) tr. 1. nukišti: Nùbrukė į patį skrynios dugnį [skarelę], sunku dabar rast Pšl. 2. nuvalyti nuo spalių, nuplūkti (linus): Nūnai nubrukaũ du ryšiu linų, net rankas pagynė (nusopo) Nmn. | refl. tr.: Ar jau nusìbrukėt linus? Slč. 3. nuvaryti, nugrūsti: Juodi mane nubruko į klėtį Br. Tas didžtūris buvo nubruktas [ing pragarą] SE144. ║ refl. nusidanginti, nusigrūsti: Do ir ana buvo tę nusbrùkus Gdr. ║ refl. pasitraukti, nuslinkti: Tegu debesys šonan nusibruks, ir eisiu toliau Ds. 4. sunkiai nuvežti: Jei perdien nùbrukei septynis vežimus [mėšlo], tai arkliam ir akỹs lenda Lp. 5. nuvarginti, nuvaryti: Kam tu tep arklius nùbrukei? Lp. 6. numesti, nublokšti: Kur tu nùbrukei pantį, atnešk man greičiau Ut. Kur nùbrukė kūjelį? Ktk. Viskas kojomi nubrukta [nuo lovos] Lp. Šitoks iš tavęs jojikas – arklys pasipurtins ir nubrùks Ds. ^ Velnio nešta ir nubrukta Sug. | refl. tr.: Nusìbrukė nuo pečių Lp. 7. užmušti: Liepęs buvo ... akmenimis nubrukti WP64. 8. nubruožti, nubrozdinti: Nùbrukiau ranką Š. | refl. tr.: Nusìbrukiau pirštą Š. \ brukti; apibrukti; atbrukti; įbrukti; išbrukti; nubrukti; pabrukti; parbrukti; prabrukti; pribrukti; subrukti; užbrukti
2 nubrùkti intr. Prk nublukti: Ano šarkai, berods, po visam nubrùkusys MitI67. Kodį atradę, ant kurio jau visai nubrukę (dūli) raštai rašyti TP1881,6. \ brukti; nubrukti