suminti reikšmė
Kas yra suminti? 1 sumìnti, sùmina, sumýnė tr. 1. K kojomis sutrypti, sumindyti: O kiek pašaro da po kojom sùmina! Užp. Gyvoliai jau kraiką sumýnė Brs. Bet greitai praeivis gėlelę sumynė J.Jan. Nelįsk, vaike, arkliam po kojų – da sumiñs! Ėr. Nueina į tvartą, kur avinėlis su žąsinais buvo, rado žąsinus užbadytus ir sumytus BsPIII63. Atjojęs anuos visus sumynė su tuom žirgu, iškirto BsMtI144. Gūnios nuo arklio nusitraukta, tai kad suminta purve, net baisu paimt Ds. Atvežk gurban, tai mėšlan sumins Sdk. Ir sumynė jį žmones bromoj, jog numirė Ch2Kar7,17. | Ginklus miestus jų sumynei Mž399. 2. prk. paniekinti: Gaila žuvusių ir paties sumintų jaunybės prakilnių svajonių A.Vien. 3. kojomis suplūkti, suspausti, padaryti kietą: Tabaką sodinant dirva tarpueiliuose gerokai suminama J.Krišč. Kai karvės sùmina mėšlą, tai esti geriau Ds. 4. sudėti, sukrauti, sumurdyti minant kojomis: Ar gerai sumynei vežimą? Trgn. Sausas šienas sunku gerai sumint Trgn. Geras mynikas ne tiek ten sumìndavo Ss. Kurgi pašarų nė šapo, jeigu abi daržinės ko nesprogsta nuo kvepiančio šieno, suminto lyg ledas? J.Balt. 5. dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Nesumintas kelelis JV989. Sumyniau takelius per aukštus kalnelius LTR(Klm). Prilygin sėklai, puolančiai ant kieto ir žmonių suminto kelio BPI247. ║ nuo ilgo basomis vaikščiojimo padaryti kietą (kojos padą): Kojos (kojų padai) sumintos nebijo ir ražienų Dr. | refl.: Darbininko žmogaus kulnis yra kieta, susimýnusi Šts. Ne tik kulnis, bet ir papirščiai buvo susimynę Šts. 6. refl. pašlapti, susimakoti nuo mynimo: Susimynusias avis reik pakreikti Šts. 7. minant, minkant pagaminti: Vakar mindą sumynė, o šiandieną sulijo Šts. 8. išminti tam tikrą kiekį (linų, kanapių): Jis sumýnė šmotą linų J. Geriau į mintuvus įdėtum ir sumìntum Rm. Sumýniau kanapiejus, ir valaknas labai godnas Lz. | refl. tr., intr.: Nedaug susmýnė šiemet [linų] Lp. Pats vienas susimýniau linus Ds. 9. refl. Švnč susiimti, susiremti, eiti imtynių: Susimynė du vyru – katras katrą parmins J.Jabl. Susmýnė du vaikai mintynių Ds. ◊ avių̃ sumìntas apsileidęs: Ka jis toks avių̃ sumìntas! Rs. šìrdį sumìnti labai įskaudinti, įžeisti: Tyčiojos iš manęs svietas nedėkingas ir ... man širdį sumynė V.Kudir. \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 sumiñti, sùmena, sùminė 1. tr. Grv turėti galvoje, atminti: Iš galvos sumiñt visas pasakas nesuminsì Lz. Kas juos sumiñs, visus tuos vardus! Ad. Negaliu sumiñt viso Šlčn. Kada tai buvo! Sumink tu žmogus viską per tiek metų Skr. Jijė sùmena veikiai dainą ir dainuo[ja] J. Aš nesùmenu, mane tik nė neklauskit Sdr. nesumintinaĩ adv.: Jaunas nesumintinaĩ daug mokėjau [dainų] Tvr. | refl.: Nesùsmena (neprisimena) Šlčn. 2. tr., intr. suvokti, sugalvoti: Aš taip greit nesùmenu, turiu truputį pagalvoti Grdž. Šnekėt ji greitai sùmena Grdž. Kur jau traški, gerai kalbą sùmena, tai tik ant tos nesako pravardžių Skr. Į šneką buvo labai nesumenąs. Tyli, būdavo, ir dirba V.Piet. Suminė karalius dar vienas kilpas padaryti tam galvočiui BsPII147. 3. tr. suminėti: Aš jų visų nesuminsiù Dv. 4. intr. užsiminti, prisiminti: Niekas apie jus nesùmena, tik tėvas ir motka Arm. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti