numinti reikšmė
Kas yra numinti? 1 numìnti, nùmina, numýnė 1. tr. J kojomis nutrypti, numindžioti: Žirgai numýnė rūteles JD876. Rūtos numintos, rožės nuskintos, lelijos išlankstytos RD28. ║ koja užsistoti ant ko, prispausti: Tu man kulnis nùmini KI33. O ir numynė pelėdos pirštą KlvD310. Džiaugėsi numynęs slibinui uodegą rš. ^ Numynė žvirblis pelėdai koją (iron.) Mrk, Užp. | refl. tr.: Pats nusimynei koją ir pyksti ant kito Ds. 2. tr. Pj, Nč prk. paniekinti, pasmerkti: Nesantarvėj gyvena, tai kad tik išeina iš kalbos, labai nùmina Kp. 3. tr. negyvai nuspausti koja: Gaidį man numýnė kumeliokas Všn. Nenumìnk viščioko Ds. ^ Ko tyli lyg varlę numynęs! LTR. | refl.: Iš lizdo išrieda po du, po tris viščiukus, po tam dar nusìmina Ll. 4. tr. KII93 nunešioti, nuavėti (ppr. kreivai): Jis giliai įsispyrė į savo jau gerokai numintas šlepetes ir paskubomis nušlepsėjo per kiemą J.Balč. Aš numyniau jaunas kurpes ant ąžuolo grindžių KlpD106. | refl.: Visai nusimynė tas klumpis, tuoj kiauras bus Bsg. 5. tr. KI33 dažnai vaikščiojant padaryti (taką): Iš to labiau numinto tako vienur kitur ėjo siauri takeliai į šoną Mš. Aš atsikėliau anksti rytelį, žiūrau – numinta sode takelis (d.) Pls. Numyniau takelį ją belankydams RD15. Numyniau takelius į vieškelėlius LTR(Bd). | prk.: Liūdna, kai atsižvelgiu praėjusių metų numintu keliu V.Myk-Put. 6. tr. minant nukrauti (vežimą): Mynėja į vieną šoną vežimą numýnė Grž. Krovėja numýnė kreivą vežimą Jnš. 7. tr. nuspausti (paminą, pakoją): Numynus pirmąją pakoją, nusimina pirmoji nytis rš. Tada parišamos staklių pakojos ir, numynus jas, padaromos žiotys rš. | refl.: Abu nyčių galai visada nusimina ir pasikelia visai tiksliai, vienodai ir lygiai rš. 8. tr. šiek tiek paminti, palaužti (linus, kanapes): Koks čia išmynimas – truputį numynė [linus] ir parvežė namo Ds. | refl.: Regis, dabar linų daug, ė kai nusimiñs, išsibrauks, išsišukuos, tai nesakysi, kad daug Ds. 9. intr. nueiti: Reikia tiek kelio nueiti, numinti Ėr. Jūs, mergos, ilgom kojom – greit numìnstat Dbk. 10. tr. apvaisinti (paukščių patelę): Ar esi matęs, kaip gaidys vištą nùmina? Žv. ◊ kójas numìnti Skr nueiti (ppr. išvargstant ir nieko nepešant, be reikalo). \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 numiñti, nùmena, nùminė tr., intr. 1. nuspėti, atspėti: Aš nùminiau, kad tep pareis (bus) Lp. Iš akies sunku numỹt Pns. Žmonys nùmena, kokia bus žiema Lp. Nu pamatysi, ar aš nenumiñsu, kas tenai buvo Užv. Šitos mįslės aš numiñt niekaip negalėsiu Ds. 2. nusakyti, priminti: Daktaras tep nùmena, kad an vieno daikto nesveika [rūkyti], tai an kito sveika Klvr. | refl.: Tu, vaikeli, tep gyvendamas mum sarmatą darai – visas svietas nùsmena (kalba, stebisi) Kls. 3. refl. nusimanyti: Nei jis tę nusìmena kiek, nei žino Pns. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti