praminti reikšmė
Kas yra praminti? 1 pramìnti, pràmina, pramýnė tr. 1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Lš. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! (d.) Gs. Pramyniau takelį per lygų laukelį (d.) Ds. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio JV159. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti LTR(Kp). Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius BsO195. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais Ch1Luk3,5. | prk.: Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu (sov.) sp. | refl. tr.: Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus V.Myk-Put. 2. K kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų rš. Kad par jas (klimpstančias pievas) eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio StngŽ63. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini Ign. | refl.: Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas Rm. 3. refl. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti (apie gyvulius): Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Šts. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko Šts. 4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien beĩdamas Dbk. 5. refl. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų Skr. 6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį J. | refl. tr.: Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų Ds. 7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Ml. Nunešiau kirvį pramìnt Dglš. ◊ pro mìntuvus pramìnti privarginti: Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave Vn. \ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
2 pramiñti, pràmena, pràminė 1. tr. SD172, Dv duoti vardą, pavadinti: Kūdikį kokiu vardu pramiñti KII85. Pramenu, vardą duomi R61. Ežerui vardą bus praminę sėliai K.Būg. Nuo to laiko tą pilį žmonės praminė Bliūdkalniu M.Valanč. Da nepraminkit vardužio, da aš ne jūsų martužė JD200. Jau ket [mane] pramyt dyvnu vardeliu RD117. Pati pagimdė sūnų ir praminė jį Mertynu BsPI97. Čižu jį tai tik žmonės pràminė Krd. Praminė vardą jos Marija DP563. Sūnų pagimdysi, Jezumi jį pramysi Mž165. Ir pramino Dievas šviesą diena, o tamsybę pramino nakčia Ch1Moz1,5. Jiemus vardus pramindavo, kuriais buvo ik smerties šaukiami BPI133. | refl.: Vaikai patys prasimina i vadina Kl. 2. tr., intr. duoti pradžią, pradėti (sakyti, pasakoti): Pramiñk tu pasakoti, ir aš padėsiu Šts. Pramyk tą dainą, mažu aš moku Skr. Praminiau pradžią, o daugiau nebatminu End. Taip tų žodžių nežinai, bet kai pràmeni, tai ir daugiau atsimeni Vl. Kas y[ra] su geru liežuviu, tam tik tereika praminti Slnt. Pràminė, i turėjau papasakoti Krž. 3. tr. sugalvoti, sumanyti, išrasti: Pats praminei dainuoti J. Pramink mįsles, žodį, vardą J. Tiems vaikams tik pramink kokią baiką, tai joms nebus galo Rs. | refl. tr.: Ta pasaka jo paties prasiminta Kltn. 4. intr., tr. užsiminti, prasitarti, pasakyti: Nespėjau pramint apie tai, jis jau ir nusipirko Skr. Praminu, kaip reikėtų daryti, ir daugiau nėko nesakau Plt. Ko nepràminei, ka taip nori?! Pvn. Nepramiñk, ka turu piningų – i prašinės Krš. | refl. tr., intr.: Ką anam prasìmini, o neįvykdai, ans nepatenkintas Pln. Prasiminiau kai kvaila, daba speĩs, ka dainuočiau Šmk. 5. tr. užminti (mįslę): Seni laikai, pamiršau, pirmiau da vaikam pramiñdavau [mįslę] Bd. \ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti
praminti junginiai
- praminti kelią