suploti reikšmė
Kas yra suploti? suplóti 1. tr. padaryti plokščią, suspausti: Suplótos (plokščios) aukso arba sidabro gijos KII3. Kap stvėriau ranka [pelę], suplójau aš ją Sem. Ėjau pirkt tų suplótų kruopų (avižinių dribsnių) Jrb. Kepurė suplota kaip blynas Jnš. Bėgio galvelė yra suplota (susiplojusi) arba visiškai nudilinta (nudilusi) VĮ. Vienkinkis, jau suplotomis lingėmis vežimas tratėjo, girgždėjo J.Marc. Žvaigždžių sistema esanti suploto rutulio pavidalo P.Slavėn. Su varškės įdaru kukuliai dažnai daromi apvalios suplotos formos rš. | Tave apkulsiu, į paplotėlį suplosiu! rš. Tu ir be dantų plutelę suplosi (dantenomis sumaigysi) V.Krėv. | prk.: Klierikas Vasaris taip ir pasiliko bestovįs suplotas gėdos ir suniekintas V.Myk-Put. suplótai adv.: Pomidorai vidutinio didumo, suplotai apvalūs rš. | refl.: Bandelės išėjo tokios susiplóję – ar nesikėlė? Jnšk. Skrybėlė jam susiplojo kaip sklindis J.Balč. ║ plojant sutrenkti, sužaloti: Blogai tam traktorninkuo – pirštą su kūju suplójo Krš. Užsileido medis, krūtinę jam suplójo Vdk. 2. tr. plojant, spaudžiant pagaminti: Suplók blynus arba kepaliukus gražius kepdama ragaišius, t. y. sutapyk J. ^ Iš guolio nesuplosi raguolio LMD(Mrj). 3. refl. suliesėti, sudžiūti, suplonėti: Alkanas gyvolis susiplója J. Ir Vincienė visiškai susiplójus Pc. Marcelė susiergeliavus susiplójo visai Jrb. Toks susiplójusios (pailgos) burnos – į motiną Gs. 4. tr. suglausti, sušlieti: Kad tik kaip nors juodu suplójus į porą Skr. | refl.: ^ Du plaukuoti susiplojo, vieną pliką pakavojo (akys) LTR(Grk). 5. intr. suduoti, sušerti: Per uodegą botagu suplójo Al. Suplosi delnu bėriui per kaklą K.Bor. 6. tr., intr. R226, N, K supliauškinti delnais: Vaikas, delną su delna suplódamas, krykštauna iš linksmumo J. Ji suplojo delnais, juokėsi ir stengėsi paliesti jo galvą J.Jabl. Būtūt tik ranka suplóję, kad būtūt išgirdę ją nušovus Lp. Privažiavau margą dvarą – šuneliai sulojo, išeina mano motynėlė, rankelėm suplojo Krkn. Uošvužėlė išeidama, baltas rankas suplodama: – Sveiks atjojęs, ženteli, sėski nuo žirgelio JV297. Kaip Juozą įvarė, visi nusidžiaugė, rankas suplojo Žem. Namą pastatyt – tai ne rankom suplót (greit, be vargo nepastatysi) Mrj. | refl.: Į rankas susiplódamas KI690. 7. tr., intr. sumosuoti, suplakti (sparnais): Karveliai, suploję sparnus, vieni išlėkė į padanges, kiti sulindo į kluonus V.Kudir. Lėkė gulbė per mareles ir sparneliais suplojo LTR(Vrn). Aš sparneliais suplojau – kelkis, mielas artojau LTR(Jz). 8. tr. atlikti, sudaryti: Jos tai greit suplójo tą teismą (greit sulaukė bylos) Gž. \ ploti; apiploti; atploti; įploti; išploti; nuploti; paploti; parploti; praploti; priploti; suploti; užploti