skrybėlė reikšmė
Kas yra skrybėlė? 1 skrybėlė̃ sf. (3a) J.Jabl, DŽ, Nm, (3b), skrybelė̃ (3a), skribėlė [K], skribelė ArchXVI412 1. N, Š, LL55, Rtr galvos apdangalas su atbrailomis: Šiaudinė, veltinė skrybėlė̃ NdŽ. Čia skrýbeles vyrai nešio[ja] J. Skrybelė̃ su atskrabais gera J. Skrybėlė̃ gerai vasarą Dkš. Užsidėjo skrỹbėlę, užsikišo plunksną povo už kepalušo LKT46(Vgr). Tas vaikas su balta skrybėlaite vėl pasirodė jam BsPIV70. Tųjų vienas an skrybėlė̃s pasodinęs jį (nykštuką) parsinešė Jrk24. Jis vos spėjo kilnoti skrybėlę ir linkčioti pažįstamiems rš. Kad tu nenešiotai baltos skrybelėlės, kai aš nenešioju rūtų vainikėlio (d.) Rtn. | Uždėjo sviesto skrybėliukę LTR(Ldvn). ^ Kalniukai kaip skrýbelės Trgn. Pasidabino kaip ubagas su skrybėle LTR(Mrj). Aukštas ponaitis, žalias žiponaitis, mėlyna skrybėlaitė (linas žydi) Dkš. Keturi broliai po viena skrybėlaitè (stalas) MitII195(BsM). Stovi kampe prūsas su skardine skrýbėle, skarbo nesuskaito (aguona) MitII189(BsM). 2. pėdas, kuriuo uždengiama guba; kepurė: Kaip nupjauna rugius, tai ant mendelių uždeda skrybėlę, kad lietus neužlytų Btr.
2 ×skrýbėlė (plg. vok. Schreiber) sm. (1) [K], KŽ, skrybelė H, CI80, R18,317, N, skribelė Q24 raštininkas.
skrybėlė junginiai
- Geležinė skrybėlė