linkčioti reikšmė

Kas yra linkčioti? lìnkčioti, -ioja, -iojo 1. intr. tarpais lenktis, lankstytis: Jis stebėjosi, kodėl liepsna linkčioja tai į vieną, tai į kitą pusę Mš. Grakščiai linkčioja nendrės, paklusdamos vėjelio dvelkimui sp. ║ eiti, tarpais pasilenkiant: Iš paskos paskubomis linkčioja moterys – bulves į vagas deda sp. 2. intr. tarpais lenktis reiškiant pagarbą ar nusižeminimą: O jis tik linkčiojo, šypsojos, blyško drebėdams, kad neatimtų visko T.Tilv. Ančiukas linkčiojo į visas puses ir kaip mokėdamas kiekvieną sveikino J.Balč. | refl.: Er neregėjai, kaip Ahab po mano akim kloniojasi (linkčiojasi) (orig. linčiojasi) BB1Kar21,29. 3. tr., intr. tarpais palenkti (ppr. galvą), kinknoti: Stasys linkčiojo galva pritardamas rš. Petras ties kiekvienu sakiniu taip narsiai linkčiojo, jog nori nenori reikėjo tikėti rš. Kad žmogus sėdėdamas snaudžia, linkčioja galvą (kuodelį bado) J. Arklys, galvą linkčiodamas, bėga J. Bėk, žirgeli, lìnkčiodamas, padkavėlėms žvilgčiodamas Klvr. Atlėkė gegužėlė, galvelę linkčiodama (d.) Mtl. Klaną prilėkęs, uodegą linkčio[ja] D103. 4. intr. truputį linguoti, siūbuoti: Ledas plonas linkčioja, kad užmini, anteini J. Svirno grindelės linkčioja, kur mano merga vaikščioja JD1529. 5. intr. nesilaikyti tiesiai, tarpais sulinkti: Seneliui kojos linkčiojo iš negalingumo rš. Linkčiojančiomis kojomis išėjo S.Čiurl. 6. intr. tarpais svirti žemyn: Ėmė srėbti, net didžiosios jo ausys linkčiojo Žem. \ linkčioti; atsilinkčioti; nulinkčioti; palinkčioti; persilinkčioti; prisilinkčioti; sulinkčioti