sklęsti reikšmė
Kas yra sklęsti? sklę̃sti, skleñdžia (skleñda, -ta), skleñdė; L 1. intr. K, GK1939,107, DŽ, NdŽ nemosuojant sparnais, skristi, planiruoti: Gandras ratu skleñdžia aukštai padangėje DŽ1. Tuo tarpu varnai tiek besiranda: sklenda kaip pašėlusi LzP. Lydėtojai, nešdamys į kapus, sušuko regiantys keliaujantį nabaštiką debesėse ant baltu žirgu ir sakalą besklendžiantį lygiai S.Dauk. Vanagai, pažemėms lėkdami, sklenda karveliams, gaidžiams nutvert už sprando BsO199. 2. intr. Q453, R, MŽ, N, DŽ, Ms, Grdm, Vn, Vl, Šil, Šl eiti, slysti į šonus, čiuožti (ppr. važiuojant rogėmis ar ratais): Nepasegtos, nešėnytos šlajos skleñdžia ant plynledžio, ant nūsklandos J. Kap šiąnakt pašalo, tai nė nebandyk važiuoti, labai skleñdžia: rogės vis skersos ir skersos Brt. Rogės sklandžioja į šalį, kad sklę̃sta, slysta į griovį Škn. Žiemą kelias sklandus, ragės kaip sklendė, bridingt ir įvertė pušį į griovį Šts. Užsisukant ties kampu labai skleñdžia Alk. Sklendžiau į nūsklandą ir apvirtau Lk. Skleñdžia tas mano vežimas, šonais eina Kbr. Kopėčios paslydusios ima sklęsti pagal sieną rš. | prk.: Kas ineina juosna (nuodėmių namuosna), sklęsta pakalnėn smerties ir pragaro BaPat2,18. 3. tr. Š, DŽ, NdŽ kišti skląsčiu: Kas vakarą anie duris skleñda, ka niekas neįeitum Kv. Kaip ėjai durų su skląsčiu sklęsti, tada jinai išbėgo J. Sugirgžda sklendžiamos durys rš. ║ Ser atšauti sklendę, skląstį. 4. intr. DŽ, NdŽ, Rs šnek. greitai eiti, bėgti, važiuoti: Išsigandęs žvėrelis, – manydamas, kad jau dangus griūva, – sklęsdavo kiek įmanydamas P.Cvir. Nieko nebus, jau reiks sklę̃st atgal Šk. Dabar, reikalui priėjus, kaimynai sklendė prie Jonušo arba prie Rymeikos, aplenkdami Tamošiaus kiemą LzP. 5. tr. spęsti: Mezgiau tinklelį žalių šilkužėlių, sklendžiaũ mergelę ant vieškelužio JV216. \ sklęsti; atsklęsti; įsisklęsti; išsklęsti; nusklęsti; pasklęsti; parsklęsti; persklęsti; prasklęsti; prisklęsti; užsklęsti