spęsti reikšmė
Kas yra spęsti? spę́sti, spéndžia (spénda Snt), spéndė (spéndo) K, DŽ, NdŽ, FrnW, spę̃sti Rtr; Q505, SC50, H174, S.Dauk, Sut, LL60 1. tr. spąstus, kilpas, pinkles statyti: Voras spéndžia tinklus po kampus Smln. Yra daug pelių, spę́sim lamatas Dov. Venderį reika spę́sti tekančiame vandenė[je] arba upelių atšakose Vkš. Spéndu kasnakt upė[je] palaidinę Lk. Venteres spęsti N. Žabangus spendžiu R49, MŽ66. Spendė tinklą savą CII558. Meškerioti, varžas spęsti, bučius statyti, vingilius kasti V.Piet. | prk.: Jis vis kilpas kitam spendžia J.Jabl. Visus aš slastus tau spęsiu gudrumu! Vd. Tinklas jo, kurį spendė, tesugauna jį BBPs35,8. Spendž tinklus ant pavargulių Mž401. O tei kalbu del jūsų gero, ne idant spąstus turėčia spęst and jūsų Ch11PvK7,35. Mylėk …, kurie mūs neapkent ir kurie mum žabangą spend Mž52. Jijė spendžia žabangus ant jojo J. Piktieji man spend žabangus BPs119,110. ^ Kas kitam kilpas spendžia, tas pats įkliūva Erž. Ne tau spendžiau, o tave sugavau M. | refl. K. 2. tr. su spąstais, kilpomis, tinklais gaudyti: Jis su spąstais spéndžia žvėrį J. Mezgiau tinklelį žalių šilkelių, spendžiau mergelę ant vieškelėlio LTR(Mrj). Kalsiu kuolelį, tiesiu tinklužėlį, spęsiu mergelę ant vieškelužėlio JV293. ^ Ne tave spendžiau, tave sugavau B, B449. Vabalus leidž[ia], o muses spendž[ia] vortinkliu (mažus vagis karsto, o didelius paleidžia) B348. 3. tr. spirti, versti: Kiba tėvai spéndžia [mokytis]? Lp. 4. intr. manyti, nuspręsti: Buvo spéndusi sūnuo, bet paliko dukterie Bržr. 5. refl. brautis, spraustis, lįsti: Aš kap pažiūrau, kap tuosna autobusuosna spéndžias, tai verčiau pėsčiam eik Mrc. Šita mūs kumelė neina antavage, o spendžias vis vagon Lš. 6. intr. NdŽ greitai bėgti, skubėti. 7. intr. Lp labai norėti, siekti, stengtis, trokšti, veržtis: Jis spéndžia, kad nebūt išmokesčio Plv. | refl.: Jaunimas tik spéndžiasi dainuot Kb. Žmogaus dvasė kaskarts daugiaus spendžiasi pažinti gamtą A1884,74. \ spęsti; apspęsti; atspęsti; įspęsti; išspęsti; nuspęsti; paspęsti; suspęsti; užspęsti