subraukti reikšmė
Kas yra subraukti? subraũkti, -ia, sùbraukė 1. tr. braukiant sustumti: Subraũk į krūvą šiukšles Rm. Su plūgais subraũka, suverta ir pasė[ja] Šts. Tuoj sausąjį šieną sùbraukėm (greit sugrėbėme) ir suvežėm Up. Trupiniukus nuo staltiesės gražiai subraukia į delną J.Marc. Ažupakalin subraũk raukšles (kai diržu susijuosi), vis gražiau atrodys Dglš. Atsikėlė, subraukė pirštais sutaršytus plaukus V.Kudir. | Nesubrauktos (nesuleistos) lentos drėgsta Šts. | refl. tr., intr.: Na, reik tas skiedas susibraũkti Vkš. Aš kuodo nestatau, paprastai susibraukiù aukštyn Skr. Virvės po ratu susìbraukė Ds. ║ braukiant sutaisyti: Nemintas kelias, nesubrauktas MŽ510. 2. tr. braukiant suglotninti, suvaškuoti ar sudervuoti: Susuk keturlinką siūlą ir su vašku subraũk, reiks tą parsnapį prisiūti Grg. | refl. tr.: Šikšną siūdamas, siūlą ben su vašku subraũkis, jei pikio neturi Grg. 3. tr. pribraukti nurautų linų (galvelių): Šįrytais šimtą pėdų sùbraukiau Šv. ║ pribrukti (pluošto): Dešim ryšių sùbraukėm turgui ir tris ryšius verpačiai Ds. | refl.: Manėm, kad nieko nebus, o žiūrėk, pora pūdelių susìbraukė Ds. 4. tr. papustyti (dalgį): Pustykle subraukė dalgę rš. Subrauk man vaikelis avikirpes žirkles Plt. 5. intr., tr. juok. užkirsti, suduoti, primušti: Tėvas vaikuo sùbrauka Šv. Subraũksiu par vepelę, tai žinosi! Vkš. Jį reik gerai subraũkt Pš. ║ nubausti: O ką jau pagavo aiškiai, tą sùbraukė Rm. ◊ rõdą subraũkti Kl sutarti. \ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti