paskubėti reikšmė
Kas yra paskubėti? paskubė́ti, pàskuba, -ė́jo intr. J, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; M 1. pasistengti greitai ką padaryti: Tik ėjo, dairinėjos paskubė́damas Skrb. Apie tavo nuopelnus aš paskubėsiu pranešti broliui grosmeisteriui V.Krėv. Kelkit, vaikai, paskubė́kit, atsikėlę nesėdėkit JD181. Lyjant pamiegoję, tą dalį (paskiau, geriau) paskubėsime giedros sulaukę J.Jabl(Žem). | Kad tėvas mirti būtų paskubėjęs, tai bent gyvanašlis nebūtų likęs B.Sruog. | refl.: Niekas jos … išgelbėti nepasiskubėjo TS1899,3. Auk, dukrele, greitai, pasiskubėk veikiai JD455. 2. skubiai nueiti, nuvykti: Kunegaikštis Vytaudas, apei tus dalykus gavęs žodį, paskubėjo ant pagalbos M.Valanč. Jauna pati su noru paskubėjo pri bokšto BsPII21(Varn). Uodas be žado grįžo pas žaltį, kregždė paskubėjo paskui jį (ps.) rš. 3. spėti, suspėti, suskubti: Kraštūse, kuriūse šalnos prasideda gale rugpjūčio mėnesies arba pradžio[je] šilo mėnesies, toksai tabokynas nepaskubės duoti gausios brandos lapų vidutinio derliaus S.Dauk. \ skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; nuskubėti; paskubėti; parskubėti; praskubėti; priskubėti; suskubėti; užskubėti