parmušti reikšmė
Kas yra parmušti? parmùšti, par̃muša, par̃mušė tr. 1. R smūgiu pargriauti, partrenkti: Tekinis vaiką parmùšo ant žemės Skdv. Vaiką par̃mušė arklys po kojų, jau kelinta savaitė, kai nevaikščioja Srv. Žmogus neišlaiko – par̃muša vėjas Ob. Lazda jį parmušė OsG155. Ponpalaikiai sustoję žiopso ir laukia, kada mane (tiltą) parmuš lytis V.Kudar. Perkūns ... aužuolą žalią parmušė RD62. | Mane parmuš ta degtinė, jau matau Ar. | refl. tr.: Parsìmušiau ant laiptų ir ėmiau duot Skr. O šyvokas kap šoko, parsìmušė poną LB257. ║ prk. priblokšti, sutrikdyti: Tokia kalba jį visai parmùšo Up. Nusiminusi ir, sakytum, dar labiau gyvenimo parmušta Mykolienė J.Marc. 2. mušimu iškankinti, atimti jėgas: Kasdien duodamas į kailį, vaiką par̃mušė, o dabar tas sudžiūvęs kaip skiedra Skr. Tas piemuo jau visai par̃muštas Alk. 3. nukamuoti, išvarginti: Akmenis beveždamas, tik arklius par̃mušiau Všt. Besitrankydamas arklius parmùšo – vienos skūros Ll. Parmuštì arkliai (nepabėga greitai) Gdl. Par̃mušė arklius tas šalaputris Plv. | Parmušiau kojas beeidamas, ir vis nieko nerandu Krsn. Rankas gali parmùšti su tokiais [sunkiais] grėbliais Gž. | refl.: Kur čia būsiu linksmas – parsimùšęs (išvargęs, paskendęs) darbuos Vb. 4. paskersti, papjauti: Parmùšim kiaulę, ir bus mėsos Alvt. 5. refl. su triukšmu pareiti: Tik apie rytą parsìmušė namo girtas Sb. \ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti