ištempti reikšmė
Kas yra ištempti? ištem̃pti, -ia (ìštempia), ìštempė K, NdŽ; N, L 1. tr. R, R42,48, MŽ, MŽ56,64, M, Š, Rtr, KŽ, PolŽ61, Žb padaryti ilgesnį, platesnį ar didesnį, ištęsti: Labai ištem̃pus, virvė gali nutrūkti KŽ. Išriečia, ištem̃pia gražiai [kurpes] PnmŽ. Tėtis porą vakarų mėgino mano batus ištempti, užtraukęs ant savo darbo kurpalių A.Vencl. Jai koją ilgyn ìštempė Rm. Tuojaus ta pūslė, vėju tuščiu ižtempus, nuslūgtų SPI85. Kaip šveitė pilvan, o prigėręs buvo, pilvas ìštemptas, ir trūko Skdt. Neužaugo [vasarojus] – neištempsì Klt. Primanyt, tai ištem̃pt jy tuos vaikus, kad tik didesni būt Pv. Ìštempia [ežys] snapą, drąsus, viškui prie manę stovia Svn. Bet Žnairiuks, zūbus ištem̃pęs, birbino vamzdį K.Donel. Seniuko burnelė ištemptà, gal sutinus Klt. Matome, kad kai kurios karvės keliasi ir rąžosi nugaras ištempę rš. Pažiūrėk, katros [šakos] jau ištem̃ptos nuo obuolių, paspirk spyriais Ob. ^ Ìštempė kaip strūną Pln. Esu kaip silkė ištemptas (sulysęs) Šts. Kaip styga ištempta ta nelaiminga žmogaus širdis Pč. ištemptaĩ adv.; LL216. ištem̃pusiai adv.; SD417. | refl. Š: Žemės paviršius čia juda, tai susitraukia, tai vėl išsitempia sp. Gyslos išsìtempė DŽ1. Da jauna [karvė], dviejų teliukų, trumpi speniai, ale da išsitem̃ps Slm. Tų vaikų i grobai turia išsitem̃pt nu šaukimo Nmk. Kiba jis tiek suvalgis, jam ir šonai išsitem̃ps Pv. | prk.: Ar tuojau pulsime, ar palauksim, kolei jie išsitemps į ilgą kirbinę A.Vien. Viena žvaigždė danguje išsitempė į ilgą sidabrinį siūlą rš. ║ tempiant, tampant, dėvint padaryti laisvą, dukslų, palaidą: Mygo mygo [batas] koją – ištemptà visa ažulobė Klt. Savo nertinio aš tau neduosu: stora esi, apsivilkusi gali ištem̃pti Vkš. | refl. KŽ: Siauri batai beavint išsitem̃ps Š. Šilkinė skarelė, tai išsitem̃pia visa, kai panešioji Klt. 2. tr. Sut, M, LL202 tempiant padaryti nebepalaidą ar sutrauktą, tiesų, ištiesti, ištiesinti, išlyginti: Jeigu skūra yr sutrauktà, susirukšlojusi, reik rukšlas ištem̃pti Vkš. Tai ìštempia an tokio veleno, iškočėja [audeklą] Kpč. Bures ištem̃pti KŽ. Baltos burės pakeltos, vėjų ištemptos I.Simon. Ar tu eisi kaip karvė su šikna ìštempta (siauru sijonu)? Stk. Sūnus ìštempė kailius ant kaildžiaučių, kailmaučių J. Ištemptas ant rėmų audeklas Db. Šikšnosparnio sparno odelė ištempta tarp keturių pirštų rš. Šėtrą ištem̃pti KŽ. Iš bažnyčiai išeinant, žmonės, ištempusys ant juomi bragelį (baldakymą), vedė giedodamys į pat ligonies numus M.Valanč. Ištem̃pti aukštyn abi rankas NdŽ. Ištem̃pk vengruo ranką, ir pasakys ateitį Trš. Nušaukia tą žmogelį dvaran ir ištem̃pia kniūpsčią BM25(Č). Mama kojas ištem̃pusi stova Trk. Dykūnus augina, gulia šitai rietus ištem̃pę Rdn. Nuvilko į arklidę, ìštempė ir pradėjo mušt Grv. Atsigùlo, kojas ìštempė i dribso Krš. Pimpienė su marga prikyšte, gervės kaklą ištempusi, stypčiojo apie krosnį J.Paukš. An kelio atrandu atvarslus tus tatai ìštemptus Jdr. Ištem̃pia mokytojas va šit va ranką ir šeria Trgn. Tas [jaunasis] ìštempa tą kaklą tame dokle LKT46(Vgr). Dalgę plaki, tai jis (kalakutas) čiumpa už kiškos, kur kur kur gurklį ištem̃pęs Vb. Ištempė grandines [apie stotelę], apdažė Sdb. Vijoklinėms gėlėms lpti aukštyn vertikaliai ištempiamos virvutės arba vielos rš. Sueina žmonių, [sudedamus] stalus ištem̃pia, apkrauna, ai, ai! Jd. Tujaus tie sugrobę surišo, ištempė it šikšną ant būbnu M.Valanč. Bet idant būtų nuspjaudytas, nuplaktas ir ant kryžiaus ižtemptas DP62. | prk.: Dabar ištem̃pia (tiesia) naują kelią RdN. Nelab seniai [Vilniaus krašte] tą kaminą ìštempė an stogo DūnŽ. ^ Jie ištem̃pę bambas guli Pn. Visi pasturgalius ištem̃pę miegtat, o ana jau darbe Krš. | refl. DŽ1, Aps: Išsipūsk, būsi išsitem̃pęs J. An šieno galėste išsitem̃pti – vėsi, gerai Rdn. Išsìtempė kaip kinkymai i dribso Trk. Kaip guliu išsitem̃pęs, ažušąla kojos Adm. Išsitem̃pęs ir guli Grv. Siuto siuto – daba gula išsitem̃pęs Trk. Žiūrįs – ta senė ragana gulia ant vidurio dvaro, miegta išsitempus LTR(Sln). Išsitem̃pk ant žolyno Šts. Pasidėk padušką po galvai, išsitem̃pk Kp. Gulia kiaulė išsitem̃pusi, išsipenėjusi – baisu Krš. Kitas [katinas] guli an suolo išsitem̃pęs Žl. Numiręs žmogus, sako, išsitem̃pia Aln. Karvė pri sieto nebgyva išsitem̃pusi Šts. | prk.: Greit išsìtempė (mirė), amin Krš. ^ Kad tu išsitem̃ptum ant lentos! J. Čiūč lauka! Išsitem̃pęs kaip Adventas (sakoma šuniui, taikoma ir mergaitėms, norinčioms greičiau ištekėti, nes tik po Advento pradeda važiuoti piršliai) Kair. ║ tempiant pakloti: Ištem̃psi an žolyno [audeklą], nu i įbals Žlb. Ant pievos ištem̃pia drobes Všk. Paklodę ištem̃pia, prieš vėją pataikydavo [vėtydami] Kpr. ║ refl. N, Slk įsiręžti: Išsitempęs traukia OsG162. Arklys išsitem̃pęs sunkiai traukė vežimą KŽ. Dirbam išsitem̃pę, neturam kada lakstyti Krš. Maniškė [karvė] išsìtempė kai įsiutus, badyt nori Klt. | Atsistojęs prie stalo, jis išsitempė visu liemeniu I.Simon. Klausau! – išsìtempė seržantas NdŽ. Ko te stovi išsitem̃pus?! Pc. Vargas buvo tam kaliniui, kuris užmiršo prieš jį nusiimti kepurę ir išsitempti kariamo šunies pavyzdžiu B.Sruog. 3. tr. prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Visą savo vieką ištem̃pti NdŽ. Reikia mums, lietuviams, imti gerus pavyzdžius nuo kaimynų ir ištempti visas savo pajėgas, kad kitataučiai pripažintų mus už savarankią tautą rš. O Petras su Jonu, stipriai (viršuje ištempęs) and jo žiūrėdami, tarė Ch1ApD3,4. ištemptaĩ adv.: Dirbdavom ištemptaĩ, sunku tada buvo Kp. 4. tr. Kpč išvilkti, ištraukti iš kur: Ìštempė tą senį iš ratų Žr. Ištem̃pti ožką iš tvarto DŽ1. Karvelė nusprogo, nė iš kūtės ištem̃pti galiu Trk. Šiandien da mėšlo iš punės neištem̃psim Dl. Vaikai, eikit gult: paskui ryte nė iš lovos negali ištem̃pt Žvr. Ištempė par slenksnį Šl. Bernas tą šeiminyką ìštempė ir su ranka nabašnyko atkasė tuos pinigus (flk.) On. Dar stiprus. Lokio iš laužo jau nebeištempsiu už ausų, bet dar laikausi gerai V.Krėv. Būdavo vargo, kai karvė įklimpdavo baloje: ištempti karvę iš balos ne toks jau lengvas darbas rš. | prk.: Mokytojai, surašę trejetus, ištempė jį į aštuntą klasę V.Bub. ║ sunkiai tempiant, velkant baigti ką daryti: Kumelės vos valioja ištempti vagą Žem. ║ taupant ištraukti, išspausti: Pienas nemožna iš [karvės] kakų ištem̃pt, sutrūkę kakos Klt. 5. tr. Š, NdŽ, KŽ, Vkš, Krs, Pns jėga išvesti: Tingi iš tvarto eit karvė, ištem̃pt nemožna – tempì tempì Klt. Man' mama ìštempė naktį virtuvėn i pasodino an kaladės LKT275(Mžš). Vieną sekmadienį atėjo pas ją draugės ir tempte ištempė į vakaruškas SI116(Kdn). Jo iš gryčios neištem̃psi – niekur neina Ėr. Ìštempė muni į miestą, o čia taip bjauriai Krš. | refl. tr.: Mergoms blogai [šokiuos] suvisu: ir lauk, kol koks vaikis išsitem̃ps Ub. Prisiplakė prie jos toks vyras i išsitempė ją tę Smln. 6. tr. sunkiai išnešti: Pasnešę žmonys in to pinigo – visą pienelį pieninėn ištem̃pia Slk. | refl. tr.: Išsìtempė tris centnierius trąšų barstyti Krš. 7. tr. šnek. nuvarginti, įskaudinti: Kai reikia nešt vandenį, rankas ištem̃pia vis tiek Jrb. Prisirinkau pilną krežį uogų, rankas ìštempė, kol numo parnešiau Vkš. Pilni krepšiai ištempė rankas ir pirštai nutirpo rš. Tas mokslas ir galvas ištem̃pia, ir akis Antš. 8. tr. šnek. pakarti: Užejo mat an tokio, kad ir jį ištempė BsPII292. 9. intr. šnek. išaugti: Ìštempė, didžiausis vaikis Krš. | refl. Klt: Mūsų vyriausias sūnus irgi išsìtempė Krs. Didelė vaikas, išsitem̃pusi Krš. Valentas dar visai jauniklis – vos išsitempęs J.Paukš. Va i paršiukai išsìtempė – nugi pienas padarė Mžš. 10. tr., intr. šnek. pajėgti, ištesėti, įstengti (ką daryti): Nuo lapkričio pirmos mano padėjėja išeis bendrabutin, nežinau, kaip aš tada fermo[je] ištem̃psiu viena Krs. Vaikūkštį i tą išaugina ìštempa šiaip teip Rt. Vienuolektą [klasę] ìštempė, sudžiūvo Krš. Ka tik ana ištem̃ptum aštuonias [klases], užteks Rdn. ║ intr. Krs išsiversti: Su pašaru gal šiaip teip ištem̃psiu lig pavasariui Jnšk. ║ intr. Rdn įstengti gyventi, išgyventi: Kažin kaip šią žiemą ištem̃psim Upt. Stipri giminė. Senelis devyniasdešimt [metų] ištempė J.Avyž. | refl. tr.: Gal kaip norint tą aštuntą [dešimtį] ir ištem̃psias Krš. 11. tr. šnek. tęsiamai išdainuoti, ištęsti: Balsą ištempti N. Gerą balsą turia, galia ištem̃pt Antš. Krūtinė sveika, tai balsą gerai ištem̃pia Antš. 12. tr. šnek. išgerti: Kūbką [v]andenio ìštempiau lig dugnie Grv. ◊ akìs ištem̃pęs (išsitem̃pęs) 1. Pc, Dglš, Vj su nuostaba, atidžiai (žiūri): Šitas vaikas ištem̃pęs akýtes vis klausia Skp. Pamato žmogų ir žiūri akìs ištem̃pęs Srv. Abu tokie smaliūgai, tik ir žiūria ištem̃pę akìs, kad ką nutvert Slm. Ir jam snaudulys lenda, bet jis, akis ištempęs, plačiomis žiūri Žem. Aš veizu akìs ištem̃pusi lygu pelėda Gd. Ko žiūri kaip pelėda akìs ištem̃pus?! Všn. Daboju kai kiškis akìs ištem̃pus parnakt, nemiegu Klt. Vaikučiai papūrę, akeles ištempęsi spokso Žem. Ko žiopsai ištempęs akis?! Rgv. 2. labai greitai (bėga): Veršiukas bėga akelès ištem̃pęs – gert nori Klt. Akìs ištem̃pus lėksi namo Upt. Lekia [vaikas pasitikti] ištem̃pęs akýtes ir krausto kešenes, ar nėr saldainių Slm. Tas akìs ištem̃pęs lekia PnmR. akìs ištem̃pti Dg, Rmš; Sut, N su nuostaba, atidžiai, įtemptai žiūrėti: Ištem̃pęs akìs kap vilkas Ign. Tie mažiukai akìs kad ištem̃pia! Jd. Ìštempė akìs ir tyli Rgv. Ãkys [vaiko] ìštemptos, kur moma Švnč. Paspartutas ištempė akis ir pastatė ausis J.Balč. Ižtempiu akis SD3508. ausìs ištem̃pęs (ištem̃pusys) KŽ, Adm atidžiai (klauso): Klauso visi ausìs ištem̃pę Š. Kai dėdė sakė pasaką, tai visi vaikai klausės ausìs ištem̃pę Skrb. Klausaus klausaus ausis ištempusi, ne ta daina, apsigavau Žem. Aš i klausaus ausìs ištem̃pusys, ką čia pasako[ja] End. Klausos kaip zuikiai ausìs ištem̃pę Krš. ausìs ištem̃pti suklusti: Protarpiais bebijodama, aš ištempdavau ausis, ar neišgirsiu barškant į sieną I.Simon. kaĩp išsitem̃pti labai greitai (lekia, bėga, joja): Ale gi lėkė (jojo) – kàp išsitem̃pt Grv. kójas išsitem̃pti nudvėsti: Karvės, sakau, nebėr jau! kójas išsitem̃pusi LKT56(Akm). kójas ištem̃pti pasiligoti: Par Velykas buvo trūkus galvoj [kraujagyslė], tai viškum buvau ištem̃pęs kójas Kp. krãmę ištem̃pęs atidžiai, įtemptai, su nuostaba (žiūri): Klasė[je] musi veiza į kitus krãmę ištem̃pusi Trk. nósį ištem̃pęs susikaupęs, atkakliai (laukia, tyko, smakso): Ir jie ištem̃pę nósis smakso, bene ką gaus Pkr. pagal̃ sàvo kurpãlių ištem̃pti savaip perauklėti: Tekėk. O paskui jį pagal savo kurpalių ištempsi rš. pil̃vą ištem̃pti NmŽ, Yl prisisotinti: Bene čia iš anų (saujelės uogų) pil̃vą ištem̃psu? Grdm. Pilvą ištempti negal su maisto kartele M.Unt. Karvelė tik viena, prielaidėlį pasipjovęs pilvo neištempsi Žem. Su bulvėms pil̃vą neištem̃psi, paliks šįmet nenukastos, apšalusios Šts. su ištemptomìs akimìs atidžiai, įtemptai (žiūrėti): Ant viso to žiūrėjau su ištemptõms akimìs BM216. sveĩką káilį ištem̃pti išsisukti: Tai ką, vaikel, išsisukai, ištempei sveiką kailį, nu, tai džiaukis! KlK10,37(Sk). \ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti