grubus reikšmė
Kas yra grubus? grubùs, -ì adj. (4) 1. K sugrubęs, sustingęs: Pirštai grùbūs nuo šalčio, t. y. žiubrūs J. 2. R, K nelygus, kratus (ppr. apie kelią): Tep staigiai pašalo, užtai dar tokis grubùs kelias Smn. Grubùs ledas Kp. Grubios arimo velėnos Lp. Vaikščioja ... grùbumi ir ankštu keliu DP90. | Ogi koks grubùs (nelygus, pumpučiuotas) pãkulnis (audeklas), kur jos ir dės tokį Slm. grubù n.: Kad šals, bus grubù važiuoti Ėr. Dabar labai grubù, nekaustytu arkliu nevažiuok Auk. grubiaĩ adv.: Grubiai ištašytas stalas rš. 3. stambus, rupus: Tie miltai išej[o] toki grùbūs, nor imk kiaulėm ir duok Mrk. Grùbūs miltai sumalti – kaip grucė Btg. 4. nemandagus, storžieviškas, šiurkštus: Jei žmogus grubùs, nemoka gero žodžio kitam pasakyti, tai visus nuo savęs atstumia Jnšk. grubiaĩ adv.: Laborantė grubiai atsikirto sp. Raštas buvo visai svetimas, parašas grubiausiai suklastotas rš.