raivytis reikšmė

Kas yra raivytis? raivýtis, raĩvosi, raĩvėsi, raĩvytis, -osi, -ėsi 1. Q408, R, MŽ, N, [K], DŽ, Nm, Alv, Skrd rąžytis, tampytis: Tu atsikėlęs iš miego raivaĩsi J. Raivausi lovoje, nenoriu keltis I.Simon. Bobulė šoko greita, nėra kada raivytis V.Krėv. Ko dabar raivaĩs prie svetimo žmogaus! Jrb. Eik lovon ir raĩvais Švnč. Nesraĩvai, nesraĩvai, aba saulė akis svilina Dglš. Nesiraivyk už stalo, kad pavalgei, tai eik sau! Dkš. Pinigų turi, pilvai yra: geria, valgo ir raivosi sau it inkstai po taukus BsPII110. Kad gyvulys, išėjęs iš tvarto, raivysis, sako, kad jį pavogs LTR(Auk). Raivos kai meška LTR(Ds). Raivosi kaip katinas ant pečiaus LTR(Krtn). Raivos kai šuva, iš būdos išlindęs Švnč. | prk.: Miegojęs rūko patale, pradėjo ežeras raivytis E.Miež. Dūšelė rangytis bei raivytis praded gilioj ir tykoj savo širdies gilybėje Ns1858,2. ║ raitytis: Vidė ant žemės raivosi kančiose Vd. Jis po ta našta kaip kirmėlė biedna raivėsi ir rangėsi prš. | prk.: Kai kas turi raivytis kaip gyvatė skruzdėlyne: visa medžiaga pateko į laikraščius rš. ║ kraipytis, nerimtai elgtis: Nu ir mizgė ta jų Stasė – raĩvosi, kraiposi Sdb. ║ lankstytis: Juk ne iš pagarbos ir meilės turtingieji prieš jį taip raivėsi P.Cvir. 2. DŽ judesiais reikšti nenorą, vangstytis, išsisukinėti: Nieko nedirba, tik sėdi i raĩvos Klt. Liepiu eit lapaut į daržą, o ji ima tuo[j] raĩvytis Jrb. Eik dirbt nesraĩvęs! Ob. Neraivýkis, jei nenori, gali ir neiti Kal. Tai tinginys žmogus: paprašai ką padėt, tai raivýsis raivýsis pusę dienos, kol prisirengs Jrb. Nesiraivýk (nesidrovėk), eik drąsiai, nebijok Pln. ^ Kad duos pabaudą, tik raivykis! Srj. 3. vinguriuojant slinkti, kilti: Bangos šėlo, gyvatėmis raivės E.Miež. Tingiai raivėsi upė rš. Iš kaimynų kiemo jau raivėsi dūmų juostelė rš. Už pirties po gluosniais raivėsi šiaudų liepsna rš. ◊ raivýkis dairýkis nežinia ką daryti: Uždėt[ų] ką, sutriuškytų – ir raivýkis dairýkis! Krok. \ raivytis; išsiraivyti; pasiraivyti