paklysti reikšmė
Kas yra paklysti? paklýsti 1. intr., tr. R, K pamesti kelią: Nežinomu keliu neik, nes paklysi TŽIII379. Buvo tamsu, ir beeidamas paklydau Vrb. Išėjo iš savo kelio ir paklydo BM230. Kartais ir dienos akia paklýsti Grg. Aš paklýdau girio[je], nebsuvoku namų J. Nei dieną, nei naktį, žvaigždėms danguje mirksint, Šarka nepaklysdavo miške A.Vien. Toksai yra būdas avies paklydusios BPII224. | Kelią paklysti N. | prk.: Zvimbia paklydus kulka S.Nėr. ^ Miško žmogus ir laukūse paklysta Vdk. Iš miškų išejęs, krūme paklýdo Vdk. Paklydusiam ir vilkas draugas Šll. | refl.: Gal pasiklydo kur. Neranda kelio B.Sruog. Vaikščiojau vaikščiojau po mišką ir pasklydau Ds. | prk.: Pati pasiklystu per daugumą sąsiuvinių (negaliu surasti, kuriame sąsiuvinyje) Kp. ^ Alkanas pasklydęs giria nesgrožiuoja BM453. 2. intr. klaidą padaryti, apsirikti: Ne kartą paklydo rašydami Jn. Rašiau ir paklýdau Jnšk. Dar tu vaikas ir galėjai paklysti V.Kudir. Man rodosi, kad paklydai taip apie mane spręsdamas rš. Mano atmintis paklýsta BŽ184. Tame atskalūnys labai paklydo DP218. | prk.: A paklýdo: lietus lyja su saule! Lnkv. | refl.: Aš norėjau sakyti, kad su kaire nemato, pasiklýdau BM182. 3. intr. ištvirkti, pagesti, blogam pasidaryti: Paklýdęs žmogus, kad su pačia negyvena Šk. Žmogus paklysti, į kunigus beveizėdamas Plng. | refl.: Skaitydamas netinkamas knygas, [jaunuolis] pasiklydo rš. ◊ kélnėse pasiklýsti būti mažam: Vaikas dar kelnėse pasiklysta, o jis jau apie pūdus už jį kalba J.Balt. \ klysti; apklysti; atklysti; įklysti; išklysti; nuklysti; paklysti; parklysti; perklysti; priklysti; suklysti; užklysti