ištvirkti reikšmė

Kas yra ištvirkti? ištvìrkti intr. Š, DŽ, NdŽ; L, E 1. Rod, Sdb, Ps, Žml, Sk, Kp pasidaryti nedrausmingam, išdykti, išdirgti, sugesti: Ir jų rūpintasi, kad neištvirktų vaikai J.Jabl. Tas vaikas labai ištvìrko, geria, neklauso nei tėvo Všk. Piemenė tavo ištvìrko visiškai, gyvolių nebžiūri J. Laksto, mylėk sviete, dyki, ištvìrkę visiškai vaikai Jž. Vaikas labiau ištvir̃kęs kap mergaitė Vrn. Seniau vaikai ne tiek ištvìrkę buvo Šmn. Ištvir̃kę dabar žmonės – tą degtinę, vynioką ryja Mlt. Be darbo žmogus ištvir̃ksta, o daba visi ponaičius augina Krš. Pridarydavom šposų: jauni, padlos, tai ištvìrkę buvom Pv. Ištvìrkę bobos nežmoniškai dabar – aust nebenori Mžš. Ištvìrkę vaikai, nenori darbuit DrskŽ. | Teliokas vėl rugiuos, – ištvir̃ko visiškai Dkk. Ištvìrko karvės; miežienių šiaudų – i tų nebenori! Mžš. | prk.: Ten tikėjimas didei ištvirkęs TS1900,6-7. Ištvìrkęs pasaulis su tuo gėrimu Pnd. ^ Ištvìrkęs kaip beržo tvora J; LTR(Šll). Ištvirkęs it žabinė tvora SkrT. Ištvirkęs kaip čigono paršas LTR. Ištvirkęs kaip ubago rimbas PPr359. 2. Amb, BŽ19, MitI226(Šd), LL107, Vd, Sd, Rt, Trk, Škn, Ds morališkai pakrikti, pasidaryti nebedorovingam, pasileisti: Ištvìrkus, vaiką pasdarė pirma čėso Klt. Buvo ištvìrkus ir nuej[o] už šunį Pv. Kitąsyk ištvir̃kęs kad gauna gerą žmoną! Mrj. | Ka nebūt kūnas ištvìrkęs, marškiniai būdavo su pridurkais Všk. ištvìrkusiai adv. BŽ19. \ tvirkti; aptvirkti; ištvirkti; nutvirkti; patvirkti; pratvirkti; raztvirkti; sutvirkti