sužysti reikšmė
Kas yra sužysti? sužýsti intr. DŽ, NdŽ, DrskŽ; S.Dauk, ŽŪŽ76 1. Slk, Sug, Pv, Lp, Ant, Ad, Gršl, Škn pradėti gausiai, daugeliui žydėti: Sužýsta visi žolynai prieš Š[ventą] Joną J. Tavo dar tik vienas žolynėlis tepražydo, o mano jau visi sužýdo Š. Yra augalų (pavyzdžiui, liepos), kurie sužysta po sulapojimo rš. Rudenop sužysta ir tie tuščiavidurių rožių sieksniniai stiebai S.Čiurl. Kas te gražumėlio, kvėpimo, kai sužýsta [gėlės] BM63(Žb). Sužýs tie medžiai, lytaus būrelis praeis, o kvapas, o kvapas būs! End. Ka sužýsta tos liepos, teip kvepa, teip kvepa Trkn. Ka sužýdo gėlės Visims Šventams – [kapai] baltuo[ja] baltuo[ja] Krš. O dar dienelė kita, ir sužystų liepos, ir tada bristumei lyg per medaus korį M.Katil. Svogūnai reikia sodyt, kai mėnulio nėra, jiej sužýsta [kai mėnulis] Eiš. Pavasarį kad sužýsta medžiai, tai gražu Pšl. Bezai kai sužýsta, mėlynas kalnas būva Sld. Didžioja žolių pusė jau sužýdus Ds. Žolyneliai mano kad sužýdo! Dglš. Žalieji lineliai sužis, sužis, jaunosios dienelės negrįš, negrįš LMD(Klt). Dar nesužydo dobilai ir neišdygo rugeliai TDrIV29. | Paupiai labai gražūs, kai sužýsta pievos Dbč. Prie pat kiemo žaliavo didelis sodas, jis buvo visas sužydęs J.Balč. Pavasariais jų visas ūkelis sužysdavo ožkabarzdžiais ir purienomis J.Ap. | prk.: Pasaulis, sužydęs vyšnių jaunystės žiedais, masina lyg bitę jaunuolį S.Nėr. 2. prk. pasipuošti spalvingais drabužiais, išgražėti: Pavasaris, ai ai, ka sužýdo mergų pulkai! Krš. 3. pradėti žydėti (apie vandenį): Marės sužýdo KŽ. Sužýdo [v]anduo Dglš. 4. prk. supelėti: Duona galia sužýsti nu senumo Klm. 5. prk. tapti žilam, pražilti: Jisai (senbernis) sužýsta, visas baltas On. \ žysti; apžysti; atžysti; įžysti; išžysti; nužysti; pažysti; pražysti; prižysti; razžysti; sužysti; užžysti