girdyti reikšmė
Kas yra girdyti? gìrdyti, -o (gìrdžia),-ė caus. gerti. 1. duoti gerti: Padėjo nunešti kibirą telyčaitei girdyt į tvartą P.Cvir. Neliesk to puodelio: aš iš jo vaiką gìrdžiu Slm. Veršiukus iš ryto anksti girdo Ldvn. Tegu šeria bėrus žirgus, o pašėrę tegu gìrdai JD311. Galvijus gìrdyti K. Išvarė karves gìrdyti Grž. Tek srovės upelis bėriems žirgams gìrdyti, pentinužiams nušveisti LB10. Turėjo senelis žilą oželį, kietom plutom penėtą, išrūgėlėm girdytą Kp. Pildžias darbai meilaširdūs, penint alkaną, girdžiant trokštantį DP75. Eš ir velblūdus tavo girdysiu BB1Moz24,14. Nesa iš tos šulinės girdydavo guotus BB1Moz29,2. | Dūmais bites girdė (davė dūlio, rūkė) Trg. | refl. tr.: Tėvas girdos [galvijus], o pati seras">šeras Šts. Buvau gìrdytis (girdžiau galvijus) Rm. Einu gìrdytis gyvulių Vlkv. 2. vaišinti alkoholiniais gėrimais, svaiginti: Gìrdė mylėjo svečius Rm. | prk.: Už jaunystę svaigiau mumis girdė žėrįs saulėm gyvenimas naujas! L.Gir. 3. prk. duoti gerti (kokių žolių, vaistų): Varsto kaip peiliais mano širdelę, girdo kartybėmis kas dienelę Žem. 4. skandinti; apsemti vandeniu: Nesemk vandenio iš to šulnio – čia katę gìrdė Ėr. Kitąkart buvę labai daug raganų, tai jas girdydavę, bet niekaip negalėdavę prigirdyti BsMtI79. | refl.: Aš jau neisiu gìrdytis dėl tavęs Sdk. \ girdyti; apgirdyti; atgirdyti; įgirdyti; išgirdyti; nugirdyti; pagirdyti; pergirdyti; pragirdyti; prigirdyti; sugirdyti; užgirdyti