svaiginti reikšmė
Kas yra svaiginti? 1 svaigìnti (-ýti), -ìna, -ìno Š, DŽ, KŽ, svaĩginti (-yti K), -ina, -ino K, Rtr, KŽ caus. svaigti: 1. N, M, L, LL123, Š Vandenėlis iš šulinio nesvaigina Skr. Svaigìnamieji gėrimai NdŽ. Svaĩginamas gėrimas, gėralas KŽ. Ten miežinis [alus], jis svaĩginamas Erž. Svaiginančių gėrymų nebuvo, tai ir jokių barnių nebuvo rš. Šiluma mane svaigìna DŽ. Jį svaigino pavasaris ir liepų kvapas rš. | prk.: Ir svaigina jo daina, ir širdy linksmybę sėja B.Sruog. Peterburgas svaigino savo didybe, grožiu ir prabanga rš. Automobilis dūmė svaiginamu (nepaprastu) greitumu rš. svaigìnamai adv.: Svaiginamai kvepėjo žydinčių alyvų kekės Pt. | prk.: Svaigìnamai dainuoti, pabučiuoti LKGII519. svaigìnančiai adv.: Svaigìnančiai kvepia gėlės DŽ1. | refl. Š, NdŽ: Svaigìntis svaigalais DŽ1. 2. NdŽ Garas, gėrimas svaigìna galvą J. | prk.: Laimėjimai kartais svaigina galvą rš. 3. LL211. 4. Dažnai bardamas, svaiginì jo galvą, t. y. geni į rūpestį J. Nesvaigink anam galvos, spėriai šnekėk apie Varnius J.Marc. \ svaiginti; apsvaiginti; nusvaiginti; pasvaiginti; prisvaiginti; susvaiginti
2 svaĩginti, -ina, -ino intr. NdŽ, KŽ, Rm, Pšl; Ser eiti, vaikščioti lyg apsvaigusiam (ppr. be aiškaus tikslo): Kurgi tu dabar naktį vienas svaĩgini – eik verčiau miegot Pg. ◊ gálvą svaĩginti eiti, vaikščioti (ppr. be aiškaus tikslo): Kur dabar svaĩgini gálvą – gal an Panevėžį? Ėr. \ svaiginti; atsvaiginti; įsvaiginti; išsvaiginti; nusvaiginti; pasvaiginti