pabučiuoti reikšmė

Kas yra pabučiuoti? pabučiúoti tr., intr. K; R palytėti lūpomis (bučiuojant): Pabučiavo žemę, paskui į ranką tėvams Sz. Pabučiúok dėdei ranką Sv. Nei pačios, nei marčios, kas gi mane pabučiuos? NS482. ^ Staselė nabagelė vėl kaip pabučiúota (nusiminusi, nuliūdusi) sėda Plt. Ir grįžai lyg šunį pabučiãvęs (nieko nepešęs) Skr. Pabučiúok šunį uodegon (nieko negausi)! Kb. | refl.: Draugės karštai pasibučiavo rš. Į alkūnę nepasibučiuosi NžR. ◊ dùrų klìngę pabučiúoti rasti užrakintas duris, nieko nerasti namie: Pabučiãvo dùrų klìngę i parėjo Všk. smė̃lį pabučiúoti kapą aplankyti: Važiuosma smė̃lio pabučiúotų Km. \ bučiuoti; apsibučiuoti; atbučiuoti; įsibučiuoti; išbučiuoti; nubučiuoti; pabučiuoti; prisibučiuoti; subučiuot; užbučiuoti

pabučiuoti sinonimai

Ką reiškia žodis pabužinėti? Visi terminai iš raidės P.