išbučiuoti reikšmė

Kas yra išbučiuoti? išbučiúoti tr. 1. Šts daug kartų, visus bučiuoti: Noriu aš dainuot, – visus visus jus išbučiuoti noriu! B.Sruog. Prūsų žemę perkeliavom, Prūsų žmones išbučiavom KlvD337. Mergelę parvedus reik išbučiuoti KlpD28. | prk.: Vidudienio saulė išbučiavo man skruostus ir lūpas V.Myk-Put. | refl.: Susitikę broliai išsibučiãvo Pn. 2. šnek. bučiuojant išvogti: Bučiavo ir pinigus išbučiãvo Vlkv. \ bučiuoti; apsibučiuoti; atbučiuoti; įsibučiuoti; išbučiuoti; nubučiuoti; pabučiuoti; prisibučiuoti; subučiuot; užbučiuoti

išbučiuoti antonimai