palytėti reikšmė
Kas yra palytėti? palytė́ti, palỹti (pàlyti J, Vl, Krsn), -ė́jo tr. 1. truputį, nedaug paliesti: Nuostabus daiktas: žiūri – gražu, palyti – dailu, tik pradedi skaityti – visur suklumpi J.Jabl. Vikriai lipo gaisro kopėčiomis į pat stogo šelmenį, nesuskubdamas basomis kojomis visų spyrių palytėti Vaižg. Skauda – nė palytė́t neduoda Dkš. Nepaspėjau aš te jo nė palytė́t, jau ir rėkia Sdk. Nepalytėtinas SD175. | Jaunikaitis nepalytėto (nesugadinto?) elgimos ir retos gražybės S.Dauk. Žagaras valsčiuje buvo nepalytimu viešpačiu (niekieno nepajudinamas, nepriklausomas) V.Kudir. | Nepadoriai palytėjo motrišką S.Dauk. | prk.: Mėnuo, slėpdamas mus savo šviesoje, palytėjo kalnų ir medžių viršūnes V.Mont. | refl. tr., intr.: Vienok dar nė vienas iš lipančiųjų nepasiekė kalno viršūnės, nepasilytėjo stebuklingojo žiburio J.Bil. Dasičiupinėju, čiupinomis pasilyčiu SD42. Ir pasilytėjęs ausies jo, išgydė jį VlnE192. Visa minia ieškojo jo palytė́tis DP618. Žmona, kuri pàlytis jį …, nusidėjusi yra DP476. 2. prk. šiek tiek apie ką pakalbėti, parašyti, paliesti kurį dalyką: Šišon palytėti dalykai nelabai atbojami, kalbant apie tautų žuvimą Vd. 3. prk. būti susijusiam su kuo: Aš stengiausi surinkti visas sakmes, kurios palyti dievų svietą rš. Daug laiko ir darbo padėjo prof. Jaunius savo tyrinėjimams, palytintiems lietuvių, latvių ir prūsų kalbų priegaides K.Būg. 4. prk. truputį pavarginti, paspausti, suteikti sunkumų: Mus atlanko, pàlyti ir koroja DP191. ║ paveikti, sujaudinti: Viešpatis tais baisumis žodžiais ragint ir palytėt teikės DP526. \ lytėti; dasilytėti; nulytėti; palytėti; perlytėti; prilytėti; susilytėti