nuostabus reikšmė

Kas yra nuostabus? nuostabùs, -ì adj. (3a) DŽ, (4) NdŽ, DŽ3 įstabus, nepaprastas: Nuostabus daiktas: žiūri – gražu, palyti – dailu, tik pradedi skaityti – visur suklumpi J.Jabl. Nuostabus žmogus buvo tas mokytojas P.Cvir. Jo ir atmintis nuostabi rš. Kokia nuostabi buvo medžioklė Rūdninkų giriose! A.Vien. Dabar tokios trumpos ir nuostabios naktys – budėjimų naktys – kerėjimų naktys! V.Myk-Put. Amžiais neišblės nuostabusis tarybinio žmogaus – kosmoso nukariautojo žygis (sov.) sp. nuostabù n.: Nuostabù pasirodys, ką aš dabar pasakysiu NdŽ. nuostabiaĩ adv.: Nuostabiai pasikeitė senasis Vilnius per pokarinius metus sp. Kur vakar dar riaumojo tankai, žydi žemė nuostabiai graži rš. Ir nuostabiai širdis pilna ramybės Vd.

nuostabus sinonimai

nuostabus antonimai

nuostabus junginiai

• Nuostabus protas