žygis reikšmė

Kas yra žygis? 1 žỹgis sm. (2) K, K.Būg, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Dglš, žýgis (1) Š, K.Būg, NdŽ, žygỹs (3) Rtr, KŽ, (4) NdŽ; L, ŠT377 1. Q203,412, R291, MŽ388, D.Pošk, N, ŠT67,129,178 vykimas kur nors, kelionė: Žỹgis man išpuolė eiti, t. y. trumpa kelionė tarp susiedijos J. Tu be reikalo žỹgį (kelią, kelionę) pasidarei KII341. Tokį žỹgį į Juozapavą padariau i nėko nelaimėjau Krš. Man tai reikia, ale gi kad jai žỹgis didelis Šmn. Jeigu mes būtumėm žinoję, tai būtum ir žỹgio pas taũ nedarę, tu daktaras, tu pasakyk, kas jam yr Plvn. Ta veltuo tokį didelį žỹgį dariau Vkš. Ka atejo, ben kiaušelių siūliau už tą žỹgį – neėmė Lnk. Kad aš jau žỹgin pasruošus, ateik rytoj Sur. Ačiuo, kad susirinkote prie mūsų, bent man nebebus kelio, žygio Žem. Vakar man buvo žygis, šiandien – kaimynui A.Baran. Dar vieną žỹgį galite daryt ir maisto atvažiuot Cp. Grįžtam su tuščiomis rankomis it grobą pūtę, o žygis mūsų eina į niekus M.Valanč. Tavo žỹgis bus be reikalo Jrk43. Pavelkygi mumus eiti trijų dienų žygį ing pūstynę, idant afieravotumbim BB2Moz3,18. Tylėjo, iki numanė, bau davė Ponas palaimą ant jo žygio (viršuje kelionės) alba ne BB1Moz24,21. ║ išėjimas kur iš namų, išeiga: Juk tura tą rudą [suknelę], ir užtenka anos žỹgiams Ms. 2. Jzm, M.Valanč, DŽ, NdŽ, Kv, Grd, Všv, Bt apyvoka, namų ruoša, liuobimas: Žỹgis aple ūkį, kurį žygiuoji J. Dėl kelių kiaulių žỹgis tas pasiutęs Trk. Kol visus žygiùs apejau, kojos į subinę sulindo DūnŽ. Dabar užlaikyti kiaulė labai brangu, daug žỹgių, daug liuobimo Plvn. Parejau iš turgaus – visas žỹgis neitas Vkš. Pavargsti: par dieną žỹgiai, o vakare pri ratelio Nmk. Senims tėvams visi žỹgiai, jauni pri televizorių Rdn. Motriškai tie žỹgiai sveikatą ėda NmŽ. Ka bobos nė[ra], ta munie visi žỹgiai paliekta Sd. Savo žỹgį apeinu, valgyti išsiverdu, paukštelį pasilesinu Mžk. Mergės dvi panedėliuo buvo pri žỹgių eiti Plt. Mergė arba pusmergė žygiùs eina BM389(Rdn). Reik žygiùs atsilikti – bėgsu numien Prk. Ana sėda i sėda po stakles, o mun vienai žỹgiai Plt. Ana liuob verps, aus – mun tie žỹgiai Brs. Žỹgių žỹgiai – turam gyvolių Akm. Karaliaus namuose tvarka, visi žygiai, ar tolimi, ar namuose, atliekami su saule I.Simon. Su šitais žỹgiais tai tu nusibaigsi Kp. Ačiū tau ažu žygeliùs Dglš. Ka biškį jau pakušu, jug aš jau tus žygiùs atliksu Kl. Man – kad gerai padaryt, o tėtei by t[ik] atbuvai žỹgį Mžš. Karvę pakėlė duktė, o kito žỹgio neturiu Lnk. Žỹgiais vienais, žỹgiais vienais visą dieną žygiuojuos Gršl. Tokiu metu (gruodžio mėnesį) lyg ir mažiau tų žygių, bet kas sėdi rankas susidėjęs?! V.Bub. ║ darbas: Vos atkalbėjęs poterus ir kitus apejęs žygius, diena iš dienos rašo M.Valanč. Nelengvas žygis rinkti aukos, bet neišvengiamas A.Sm. Darbo namie daug, kartais nors persiplėšk, ypač kad aš jokio sunkesnio žygio negaliu atlikti rš. Reikalingumas sudavadyti ūkiškus žygius gimsta iš žmogaus priegimties A1884,219. Abudu kirtėju – pjovėju nuolat šnekėjos, gangreit vienodai aptardami kiekvieną savo žygių žygelį Vaižg. 3. ŠT67, DŽ, LEVIII231, PolŽ1194, KŽ kariuomenės ar laivyno judėjimas iš vienos vietos į kitą: Po šito pirmo susirėmimo Mackevičius nutarė pakeisti savo žygio kryptį V.Myk-Put. Mes, kareiviai, pripratę prie žygio vargų V.Krėv. O tas ilgas trisdešimt penkių kilometrų sukarintas žygis buvo pragariškai sunkus ir varginantis J.Mik. Žỹgio rikiuotė rš. ^ Giriesi žygin jodamas – ar tik nesugrįši raudodamas KrvP(Vs). ║ MLTEII221 karo veiksmai: Tą žygį vokiečiai yra atlikę Lietuvos žemėje K.Būg. Visa tų žygių našta ir baisumai tekdavo pakelti pasienio žmonėms A.Janul. Kryžiaus žygis S.Dauk. ║ veiksmas siekiant tam tikro tikslo: Protesto žỹgis NdŽ. Diplomatinis žỹgis NdŽ. Vedėjas nusprendė, kad reikia visuomenės labui imtis žygių prieš biurokratizmą rš. 4. DŽ, NdŽ prk. didelių pastangų reikalaujantis veiksmas, žygdarbis: Bet ir dabar atrodo aišku, jog be Jablonskio žygio, jo pastangų ir šiandien lietuvių bendrinė kalba kitaip atrodytų P.Jon. Jų lūpomis kalba visa žygių pasiilgusi šalis! V.Krėv. Ar ne nuostabus žygis pakelti žmogų iš pažeminimo ir gyvuliškos būsenos į kovotojo, į šviesaus gyvenimo žadintojo aukštumas? V.Myk-Put. Jie (gėrio kariai) nuveiks daug žygių, bet jų žygiai bus užmiršti, jiems numirus A.Škėm. Istorija yra, tiesa, žmogaus žygiai, bet šie žygiai paklūsta aukštesnei galybei, valdančiai žmogų ligi pat jo vidaus gyvenimo A.Mac. ║ Jrb, Vkš rūpestis: Buvo daug žỹgių, kol gavom dešium hektarų Pnd. Varšuvoje negailėjau nei žygių, nei pinigų J.Jabl. Iš tikro nežinau, kaip Tamstai dėkoti už visus tuos žygius dėl manęs ir kaip aš Tamstai už tuos vargus atsimokėsiu Pč. Kol gauna kas leidimą kur išvažiuoti, tai tiek žygio, kad kartais mėnuo ir antras praslenka Pt. Ant galo išplėšimą papildo toks, kurs reikalauja neteisingo mokesnio, žỹgio arba darbo nuo tokio žmogaus, kurs jam priešintis nedręsta A.Baran. ║ ŠT21, LTEI169 pastangų reikalaujantis dalykas, reikalas: Su kitu žygiù ateiti NdŽ. Matai, jai dujan žỹgiai šiandien: čia ir da valsčiun nueit Skp. Vaikeli, aš turiu žỹgį, negaliu stovėt, turiu eit Jrb. 5. KBII68, I(Vkš), KII43,128, K, M, BŽ112, DŽ, NdŽ, KŽ sykis, kartas: Vieną žygį tikt tebuvau mieste N. Aš tavi pirmą žỹgį matau Rsn. Dešimt žỹgių Klaipėda išsiplėtė Grd. Karvę vieną žỹgį apsukau apei medį Bt. Dar vieną žỹgį varysim Klt. Po žỹgį eidavom malkų iš miško atnešt Krs. Tris žygiùs yra degęs miestelis Grd. Porą žỹgių apvažiavau aplink dirvą [su grėbiamąja] Šv. Arus mieruos kelis žygiùs, ka nebūtų par daug (juok.) Žv. Par nedėlę du žygiù py kunego ejom Sg. Du žygiù buvau pri dėdės nuvažiavęs ir tris žygiùs į miestą Trg. Dieno[je] žỹgį bevalgau senatvė[je] Skdv. Ar vieną žỹgį gerti vaistus? Kv. Sudiev šiam žỹgiui Skp. Na tai sudie tuom žygiù! Alk. Nu to žỹgio i pradėjau vaikščioti, pasigydžiau Grd. Šunį reik šerti du žygiù Bt. Pirmą žỹgį ji gavo pensiją Pj. Toks žỹgis pryseina, ka netura nėko Žv. Jūra … buvo žỹgį užšalusi BM323(Kv). ^ Vienas žỹgis nemaluos Kv. ║ eilė: Kieno žỹgis? BŽ497. Aš savo jau atbuvau, dabar tavo žỹgis Sb. Dabar mum žỹgis važiuot Skp. 6. M žingsnis. | prk: Nepadarė to pasergėjimo (orig. pasirgėjimo) pataisyme gyvatos savos, idant kiekdienos žỹgį (išnašoje žingslį) kokį padarytų liaupsinime Viešpaties Dievo savo DK121. ◊ ×ant žỹgio iš karto: Dvi vištos an žỹgio daugiau išpera Rmč. į [pàt] žỹgį kaip tik, laiku: Į pat žỹgį parejau MitI66(Klp). į tą̃ žỹgį šiuo metu: Į tą žỹgį turiam keturias karves Vdžg. iš žỹgio tuojau pat: Iš žỹgio paimsu du buteliukus [vaistų] Kv. kìtą žỹgį 1. Pj kadaise, senovėje: Kìtą žỹgį žmonys teip gyveno NmŽ. Dešimtą dvylektą grūdą kìtą žỹgį gaudavo Vn. Negal pasakyti, koks kìtą žỹgį gyvenimas buvo Grd. 2. Šv kartais: Kìtą žỹgį vėluos, kìtą žỹgį i visai neatvažiuos [keleivinis autobusas] Kv. Kìtą žỹgį darbo yra, kitą nėra Vn. Savo plaukus visokiu būdu išpuišina, kad kitą žygį bjauriai yra matyti Ns1850,2. nė̃ tám žỹgiui visiškai: Paršelukas neėda nė̃ tám žỹgiuo Kv. pìrmu žygiù iš karto: Pirmu žygiu pasisodinau porą lysvių tabako, tačiau jo rūkyti taip ir neteko P.Andr. su [víenu] žygiù; N staiga, iš karto: Su víenu žygiù nūstojo – nė perkūnijos, nė lytaus Sg. Tik su vienu žygiù iššoko ugnelė iš žemei TDrVII136(Klp). Su víenu žygiù [bombas] paleis, drebės visi pašaliai Pj. Paskuo teip staigiai, su víenu žygiù i užgeso Jdr. šiuõ (šiuõm) žygiù dabar: Šiuo žygiu to nepadarysiu J.Jabl. Dėkui Dievui, šiuo žygiu tyka; tai žmogus gali dar ir atsilsėti rš. Apie kitus sąnarius Daubarų šeimynos šiuom žygiu plačiaus nepasakosiu Vrp1889,84. Šiuo žygiu niekas nejuokauja, neklykauja, kaip paprastai dideliame būryje Vaižg. tą̃ žỹgį; tám žỹgiui 1. iš karto, staiga: Tą̃ žỹgį prapula i vėl atsiranda Šv. 2. laikinai: Buvo pastatytas tám žỹgiuo tiktai Tn. Tám žỹgiuo užmečiau lentų an lubų Grdm. Valgis tam žỹgiuo, o vyras, pati visam amžiuo Prk. tuõ (tuõm) [pačiù] žygiù 1. iš karto: Tuo žygiu ir pasiuntinių vieną apkalė (sukaustė) Ns1832,1. 2. Slm, Pgr atliekant kitą reikalą, tuo pat metu: Jeigu eini į miestą, tai tuõ pačiù žygiù užeik į pačtą Jrb. Teresė pabėgėja į pievą ir paleidžia karves namo – tuo pačiu žygiu parsivarys, nereiks paskui V.Bub. Liepė jam iš lengvo giedotie, o [jis] su savo tėvučiu ir moteria savo ėjo namo tuom žygiu Tat. Tuom žygiu esame, ačiū Dievui, visi sveiki Tat. Kasoje buvo tuo žygiu penki šimtai rublių V.Kudir. už žỹgio iš karto: Už žỹgio mun čiepai (skiepai) prygijo Grd. víeną žỹgį iš karto: Reikėjo víeną žỹgį nutverti aną Kv. víenu žygiù K, Varn, Grd; R, MŽ, N iš karto: Víenu žygiù viską nepadarysi Lkv. Norėdamas vienu žygiu nušauti du zuikiu, nepataikinsi nei į vieną A.Sm. Valgykite dabar: dviejų darbų neverta vienu žygiu dirbti. Pavalgysite, tuomet pakalbėsime LzP. Ten vienu žygiu pulkas pasiuntinių (krikščionybės skelbėjų) nukeliavo Ns1832,9. Dievas nesutvėrė tos visos pasaulės vienu žygiu I. žąsiẽs žygiù atsitūpus (eiti): Mūs Adė žąsiẽs žygiù eina Alk.
2 žỹgis sm. (2); ŽŪŽ71, MLTEIII630 zool. toks judrus naktinis vabalas: Didysis žỹgis (Carabus coriaceus) DŽ1. Akiuotasis žỹgis (Elaphrus riparius) DŽ2. Auksuotasis žygis (Carabus auratus) S.Mast. Žygių lervos ir suaugėliai dažniausiai yra grobuonys, minta kitais vabzdžiais, moliuskais, sliekais rš.

žygis sinonimai

žygis junginiai

karo žygis, kryžiaus žygis, mokomasis žygis, žygis pėsčiomis
Antrasis kryžiaus žygis, Didžiagalvis žygis, Septintasis kryžiaus žygis, Šeštasis kryžiaus žygis

Ką reiškia žodis žygiu? Visi terminai iš raidės Ž.

Draugai