palyti reikšmė
Kas yra palyti? ×pãlyti, -ija, -ijo (l. palić) 1. tr. kūrenti: Senė tą ugnį taip pãlija, kad gali ir suodys užsidegti Krp. 2. tr. rūkyti: Tėvas per visą vakarą pypkę pãlija Up. Ale i pãlija anie papirosus! Dr. 3. tr., intr. mušti, pliekti: Reikėjo pãlyti, kol mažas buvo Kair. Kad pãlija vaikus! Ds. Pãlijau pãlijau par nugarą – gal nebegyvas Km. Pãlyk pãlyk, žinos daugiau, kad nereikia lįst! Paį. Mama pãlija ir pãlija katiną Pkr. | refl.: Kad pãlijas, tai pãlijas bernai per vakaruškas! Rs. 4. tr., intr. smarkiai ką daryti: Regis, jau senas, ė kad palija (skaldo) malkas kaip pusbernis! Dgl. Jis tokius plačius pradalgius pãlija (pjauna) Ds. Linais gi pãlija (sėja) visą lauką Antz. Pãlija lietus kaip iš viedro Ds. Kad pãlija (trenkia, duoda) barabonan, net dunda! Ds. Einam pãlyt (žaisti – mušti, ritinti) ripkos Km. Žvirbliai kad pãlija (lesa) serbentus – tuoj nė vieno nebeliks Všk. Pālija (šaudo) kiškius seniokas, ir tiek Dgl. Iš armotų pradėjo pãlyt Kls. | refl.: Širdis pãlijas (plaka, daužosi) Ant. \ palyti; apipalyti; atpalyti; išpalyti; nupalyti; papalyti; pripalyti; supalyti; užpalyti
palýti 1. intr. iškristi lietui: Palijus lengva bus arti J.Jabl. Gerai, kad lietus palỹja: žiūrėk, kaip linai auga Jnšk. Nedaug tepalìjo, tik rasą padarė Ėr. Kad palyja, tada glitu ant kelio J. ║ kurį laiką lyti: Kai pradėjo, tai da ir palìs Sdk. Kad tep sau palýtų kokią dieną ir apstotų! Pkn. 2. tr. įmerkti, sušlapinti lietui: Labai kelią palìjo – šlapia, neišvažiuosi Ėr. Lytus palìjo batvinius – visi išskendo Tv. 3. intr. lietumi įmirkti: Jeigu pavasaris ar ruduo, tiesusis kelias palijęs, papliuręs, vandens čia kartais net iki kelių, tai važiuoji, vis didesnį ir didesnį mesdamas vingį I.Simon. Dabar viskas palyna, supūna Pgr. \ lyti; antlyti; aplyti; atlyti; įlyti; išlyti; nulyti; palyti; perlyti; pralyti; prilyti; sulyti; užlyti