kūrenti reikšmė

Kas yra kūrenti? 1 kūrénti (-ę́ti), -ẽna, -ẽno tr., kū̃renti, -ena, -eno 1. R, K kurą deginant kaitinti, šildyti: Bobelės gryčiose pečius kūrena T.Tilv. Dvi dienas Algis Gaigalas linksmas ir patenkintas kūreno pirtį rš. A jūso šįvakar pirtį kū̃rens, a ne? Škn. Tekūrenę šiaudais Azr. Ten ugnis kū̃renta prie to miškiuko Žg. Ten mudu ganysva, ugnužę kūręsva KlvD72. ^ Gerai ugnį kūrénti, kai yra kas virti KrvP(Dt). Šlapioms malkoms nekūrensi LTR(Zp). | refl.: Prie statomo tilto kūrenasi ugnis P.Cvir. Ugnelė tesikūrena iš lengvo rš. Kūrẽnas pečius diena naktis Brsl. Kaip užmyniau akmenelį, ugnelė kūrenos LMD(Prng). | prk.: Širdis pati kūrenasi, daina pati dainuojasi B.Sruog. ^ Vidury marių ugnis kūrenasi (virtuvas) An. Kūrenas kaip švento Jono ugnelė Sln. Ugnis nekurstoma nesikūrena PPr277. 2. deginti: Kam veltuo kūrenì medžius? J. Tu mano malką kūrenì Klvr. Gražiai gyvename ir tvoras kūrename (iron.) LTR(Rk). | Paskum ant jo (Puntuko) lietuviai dovanas kūrenę (aukas deginę) A.Baran. ◊ laũmė pẽčių (kìškis pir̃tį Slm) kūrẽna Tvr sakoma, kai rūkas pasikelia ant pievų, laukų. pẽčių kū̃renti negražiai, kelius pastačius sėdėti (apie mergaitę): Jedzik, karve, pẽčių kū̃reni! Krš. pir̃tį (kam) kūrénti imti į nagą, barti, mušti: Greit visi ir išbėgo iš gryčios – dabar tai, sako, mum kūreñs pir̃tį Skdt. \ kūrenti; apkūrenti; įkūrenti; iškūrenti; nukūrenti; pakūrenti; perkūrenti; prakūrenti; prikūrenti; sukūrenti
2 ×kū̃renti, -ena, -eno žr. 2 kūryti: Nu i kū̃reni tą pypką kai senis Škn. Mano vyras kū̃rena ir kū̃rena pypkę Grz.

kūrenti sinonimai

Ką reiškia žodis kūrentojas? Visi terminai iš raidės K.