želti reikšmė
Kas yra želti? žélti, žẽlia (žẽli), žė́lė (žė́lo) KBII162, K, K.Būg, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. intr. Q236, R390, MŽ, MŽ525, OsG72, D.Pošk, Sut, N, K, M, L, ŠT242, ŽŪŽ35 augti žaliuojant, žaliuoti (apie daržoves, žoles ir pan.): Želiu, vaisausi, riečiuosi SD117. Darže morkvelės vis žẽlia Mrj. Anys (baltieji dobilai) ganykloj labiau jau žẽlia, daugiau žolės esti Rk. Krūmas vilninis, kelmas vilnų želiąs, ant kurio vilna želia, krūmas, ant kurio vilna auga SD7. Buvo želiami metai (labai žėlė žolė) Pn. Kad pailsėdavo, į šviežią dirvą tai nebūdavo tiek žolių, nežéldavo Rsn. Reikia [trąšų], kad žolė geriau žel̃tų PnmŽ. Maž do atolas žel̃s, pasišienausiu Klt. Jau žẽlia, nauja žolė žẽlia Lz. Žolė dar nėko daug žėlusi nėra šį pavaserį Lkž. Pavasarį, kai jau žolė ima biskutį žélt, juos (audeklus) klodavo Sk. Paki žolė pradeda žélt, niekas neina vasariniais rūbais Klt. Iš pavasario da užsiema [daržas], o kai pradeda žélt [piktžolės], tai žẽlia ir žẽlia Žl. Kaip čia žẽla ta žolė, jau pieva didžiausia Krž. Žolė sulig juostos žė́lė Gdr. Žolės tos žẽla kaip iš velnio Kl. O jei jau želą̃s metas, daugiau pašaro Kl. Anta kelių žẽlia, seni nevaikščiojame, niekas neatvažiuoja Drsk. Kur mūs brolukai gėrė, tę bijūnėliai žė́lė DrskD226. Kur mudu stovėjom, žolelė nežėlė LTR(Auk). Žélki, žolelė, lapok, medeli, daryk mums slaunumėlį JD954. Tę rūtelė ne tep želia TŽI182(Vlk). Kai malūne linus mins, geltoniejai kviečiai žel̃s, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Grl. Aš negrįšiu nuduota, nežels rūta paskinta StnD30. Uogienojai kaip rūtos kelmais kelmais žẽlia A.Baran. Po tokių nelaimių pradėjo želti visur medžiai M.Valanč. Žalios samanos ant kuorų želia J.Marcin. Žinau, pažįstu seną lūšnelę – prie pat jos slenksčio piktžolės želia rš. Mokslas apie prigimimą želančių daiktų Kos16. Želiant žolė savo žiedus kečia PK50. | prk.: Teip Dievo žodis regisi kaip smulkus grūdelis, bet pasėtas širdyj iždygsta, želia ir užauga medžiu labai didžiu, plačiu, aukštu SPI305. Ant galo pasėtas yra ant geros žemės, ant kurios labai gražiai želia SPI346. ^ [Žmogus] žela kaip žolė ir nukrinta BPII511. Dėl kito tegul nė žolė neželia, bet tik man gerai KrvP(Vlkv). Kur tankiai eina, ten žolė neželia PPr269. Kol maža buvau, žole žėliau, kai užaugau, marčia tapau (ramunė) LTR. ║ K, DŽ, KŽ, DrskŽ, JT260, Švn augti plaukams, barzdai: Barzda, plaukai želia N. Ano želia barzda J. Jau ūsai žẽlia, čėsas ženytis LzŽ. Ut barzda kad žẽlia, kaip šluota Ant. Buvo vaikelukas, anam nebžė́lė plaukiukai, tokia liga buvo End. Jei vyrui plaukus kirpsi jaunam mėnesyje, tai labai žels LTR(Pmp). Vyram, kai ūsai žẽlia ar žyla, tai jiem išdygsta piktas plaukas po smakru PnmR. Bet štai! Kad ūsai pirmi jau pradeda žélti, ir kad darbus jau sunkokus reikia nutverti, ai! Kur dingsta glūps ir vaikiškas šokinėjims K.Donel. Didžiuliai antakiai žėlė kaip miške krūmai rš. | prk.: Jau tums uogums uostai žẽla (pelija) Krš. ^ Barzdai dar neželant, senius mokai VP8. Nenorėk barzos skusti, kol uostai da neželia LTR(Vdk). O tai bagotas: pilna rūra plaukų ir da žẽlia Kp. 2. intr., tr. ŽŪŽ35, Dv dygti daigams, augalams, žolei: Nulaužysi daigus [bulvių], anys vėl žel̃s Ob. [Miežiai salyklui] pradeda žélt, daigus leidžia leidžia Kp. Kurgi žel̃s [daigai] – va gruodas Pv. Kas tau žéls – tokios kaitros Krš. Žė́lę peržėlę kalnai grūdų Žln. Velniškai žė́lė daržai, nors su dalgiu varyk Rdn. Daržą žliūgė trauka, da tokios šunmėtės – čia nuravėji, čia vėl žẽla Klm. | Gerai, kad neroviau tos obelytės: paskum kad žė́lė atažalų – obuolių pilna Svn. Apie kovo mėnasį pradeda žiurbėt šakutės, žélt Pv. In pavasarį pradės [nupjauto jeronimo] lapai žélt Klt. Žiūriu – jisai žẽlia, tai užsmeigiau su pagaliukais Jrb. | prk.: Juodas vargas žẽlia NdŽ. Naujos pajautos gražiai širdyje žẽlia A.Baran. ║ užaugti, užželti: Mano neželia pėdos, aš vis numinu, t. y. vis dirbu J. 3. tr., intr. DŽ, NdŽ, KŽ apaugti žolėmis, priaugti žolių: Šiemet nežė́lus pieva Dsn. Po Jono ganyklos menkai žéldavo Plšk. Ganyklas saugok, nušliauši, nebžéls anos Rdn. Kemsynų ir kupstų vietoje žėlė trąši, atgaivinta pieva M.Katil. Šiemet gi žė́lė pasiutiškai: daržan nė įbrist! Mžš. Neturim kur ganyt, pieva nežė́lė Dbč. Daubalė ta kokia želantì, koks pašaras End. Žė́lė bulbės šiuosmet Drsk. Baisiai žemė yra žẽlanti, derlinga Kv. Ganykla vis žė́lė ant tokio šaltinio Žgč. O pievos šiemet žė́lę – pradalgys prie pradalgio Ktk. Šiemet viškum nežė́lus Pyvesa Slm. Matai, ka žẽla, i ravėk, neblauk laiko kokio Rdn. Baisiai žẽla batviniai tie, burokai žẽla, tik ravėk i ravėk Tl. Į seną dirvą didžiai žéldavo tų piktžolių Rsn. Einu per lauką, laukas nežėlęs LMD(Dsn). Apaugo žėlė žalios rūtelės, tai tinginėlės jaunos mergelės LTR(Kp). Jam ir javai deria, ir pievos želia BM209(Pg). Kryžius kiminais žẽla, reiks su šepečiu nutrinti Krš. Žemai gulinčios pievos iš viso ir yra geriaus žėlusios kaip praėjusiuose metuose Kel1882,220. ^ Dvi sesytės neteka, trečia pieva neželia (durų staktos ir asla) LTsV570(Dkšt). ║ tr. NdŽ dengti apaugant: Karklai upę želia, baigia upę želti J.Jabl. ║ intr., tr. apaugti barzda, plaukais: Plaukai man žėlė R186, MŽ248. Barzda baigia pasmakrę želti J.Jabl. Vyrai juo želą̃, i nosės prižėlusios, i krūtinės nuklotos Krš. Pamažu žẽlia skūrelė [triušių] Klt. Pusė jo galvos žėlė baltais plaukais rš. Katro sprandas žẽla, tas y[ra] malagis (juok.) Lkv. ^ Vyrai durniuo[ja] želdamì i žildami Krš. Kas nedūko želdamas, tas uždūks žildamas LTsV87(Kp). 4. intr. tvinkti, keltis: Man an rankos votis žẽlia Trgn. | Oi, pani gaspadoriau, sako, tavo gyja ir žẽlia, o mano kaip moliūgas toks va pūliuoja visą laiką Sb. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti