paželti reikšmė

Kas yra paželti? pažélti, pàželia, pažė́lė intr. 1. S.Dauk, Sut, KI87, K, DŽ, NdŽ, KŽ, Eig kiek paaugti: Jei dar atolo pažel̃s, bus kuoj karvukę šert DrskŽ. Atolas pažė́lė, nupjausma, būs šieno Rdn. Po lietui pažė́lė žolės Klt. Sako, lanko[je] žolės yra, pažė́lusi Vg. Turėsma pieno – ganyklos pažė́lusios Krš. Kur nuganyta, žolė mažai pažė́lė Snt. Bulbos pažė́lo kap kuodelis Rod. Jau trečiaeiliai dobilai ir nemažai pažė́lė Mrj. Jau yra pavilniukas pažė́lęs to[je] dobilynė[je] Erž. Pievos yr pažėlusios, kur eini, ar nematai? Lnk. Raistai dar būt pažė́lę, nereikėj[o] tep greita šienaut Lp. Tepažel̃’ do kluoniena Dglš. Iš to sausumo negali i pažélt Klt. Kad nėra ko pjaut, nepažė́lę da Sug. Palijo, pažel̃s truptį, gal vis kai kaip išsiversma su ganykla Slm. Atoliukas pažė́lė, tai i daužės su karvėm Klt. Tegu ganykla pažel̃s labiau iki kokiai penkiolikei Kp. Na, ir pažė́lė pieva Bgs. | prk.: Dabodamies idant kas nebūtų, kuriam netektų iš malonės Dievo: idant kokia šaknis kartumo nepaželtų BtPvŽ12,15. ║ sudygti (varpose): Kap lietus rugius ažugauna, tai anys pàželia Dv. Pažė́lę miežiai, nedigs Klt. ║ paaugti barzdai, ūsams: Jo barzda gerokai pažė́lė NdŽ. Pūtė jis į menkai pažėlusį ūsą ir apie debesį nė nesapnavo rš. 2. ataugti: Iškaposi [krūmus] i vė pažel̃s Klt. Kur arklys išgraužia ir paskui pàželia, ot ėda karvės Ktk. ║ apaugti žole: Tie patorukai tokie pažė́lę, ans (arklys) ir eita ėsdamas End. Ta vietelė pažéls karvei pririšti Yl. Vieną kiemo galą pjauni, kitas pàželia Grd. Jau pažéls dirva rudinį, ten liūbam ganyti Žd. ║ pasidengti kuo augančiu: Vieni [kviečiai] buvo su akuotais, o kiti pažė́lę kai pūkeliukais Žlp. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti