priželti reikšmė
Kas yra priželti? prižélti, prìželia, prižė́lė intr. 1. K, L, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1 daug priaugti: Miškas buvo nukirstas, o tę prižė́lė krūmų Jdp. Atoluko prìželia rudenin, karvaitėmi geriau Drsk. Žolės prižė́lę, ė avys bliauna i neėda Ck. Kad prižė́lė alksnynų, kad priaugo tų medynų, tai baugu net išeit Snt. Nesė[ja], prižéls karklų, usnių – viskas eina blogyn blogyn Krš. Pilnas pastatinys visokių atžalų prižė́lęs Erž. Te tokia sėslumelė (žemuma), žolės gražios prižė́lę Švnč. Regis jų i grūdų nebuvo, o prižė́lę kiauliamigių rugiuos Klt. Ka prižė́lė šebakštynai tokie juodalksnynė[je] Lkv. Prižė́lė lanko[je] žolės lig kẽlių Vvr. Kaip prižė́lė [šaltamėčių], nors kirviu kapok Kvr. Žolės šįmet daug prižė́lę, mat lytaus buvo Rs. Lytotą metą daug žolės prìžela Pln. Prỹžela KlbIX67(Klk). | prk.: I riebumas tos kiaulės – an šonkaulių y[ra] tiek taukų prižė́lę, ka raumenų beveik nė[ra] Rs. | Senas esi ligų žélte prižė́lęs Krš. ║ tankiai priaugti plaukų: Jis buvo su tamsiais ūseliais ir tokia pat tankiai pasmakrėje bei pažandėse prižėlusia barzdele rš. 2. MŽ39, N gausiai želiant priaugti kokį plotą: Prižėlė pieva R29. Pieva prižė́lusi, o kubūrė plika J. Šiemet ta pieva labai prižė́lė Bgs. Kad prižéldavo rugiai, tai paleisdavo aves Krž. Jau prižė́lę pievos, galit pjaut Pns. Ta lenkutė yr prižė́lus Jrb. Reikė nepjaut, da neprižė́lė Plvn. Visi pašaliai pilni prižė́lę Erž. Kame būs prižė́lusi, aš įbrisu, aš paravėsu Plt. Prižė́lęs telėdnykas, kai veilokas žolė Klt. Patorys prižė́lęs visokių notrynų End. Takas eina per medžių prižėlusias žemumas Mš. Proskynos gražiai prižėlusios, tarpais vos ne sulig juosta žolė V.Bub. Viksvų prižė́lus visa bala, ale jų niekas neėda Lel. Usnimis priželta dirva Krz218. ^ Dirva neišgyvenama usnimis prižel[ia] ST535. ║ daug priaugti plaukų: Vyrai juo želą, i nosės prižė́lusios Krš. Pakreipė plaukų prižėlusią ausį, pasiklausė J.Paukš. 3. DŽ, Lš, Mžš prk. pasidengti kuo, priaugti, priskresti: Priželtų̃ visi kampai, jei vienas būtų DrskŽ. Negerk iš šitos stiklinės, ba ji visa prižė́lus Mrj. Išplaudžiau butelį, buvo labai prižė́lęs Adm. Puodas musėt kokia nedėlia nemazgotas, kad tep prižė́lę Plm. Gelda labai prižė́lus Sml. Jo ausys tiek prižė́lusios, kad bulves galėtum sodint Rs. Apvažiõs gaspadinės visumet prižė́lęs puodelis Šts. Tavo šaldytuvas žélte prižė́lęs, o tu netirpini Krš. Viena triušio ausis prižė́lė [grybelio], jis nyko nyko i padvėsė Jrb. Vaikali, lakstai, duodys, prauskias, auselės prižė́lusios Krš. | Kaži kaip linksmi buvo žmonys, o dabar dantys prižė́lę kaip varlių (nebedainuoja) Pgr. 4. išleisti daigų, pridygti: Prižė́lę [bulvių] diegų sulig viršu sklepo Klt. Prižė́lusių grūdų lauke (dirvoje) stovi baisiausia Klt. 5. Ds priaugti, įsitvirtinti: Prìželia [rugių] varpos in smėlį, neina pjaut, tingi Klt. | prk.: Judėkiat judėkiat, a prižė́lę esat [autobuse] Pgr. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti