priaugti reikšmė

Kas yra priaugti? priáugti 1. intr. augant prisitvirtinti prie ko nors: Kad priáugus kempinė prie beržo, net sunku atplėšt Kp. Buvau piršto tokį švadarą atvaręs (atpjovęs) – prispaudžiau, aptvėriau, ir vėl priaugo Grg. | prk.: Priáugo (prisipildė) pilna buikelė smetonos Kč. Taip prie manęs širdimi priaugęs, kad nebegalėsiąs gyventi be manęs LzP. 2. intr., tr. ūgiu pasiekti ką nors; užaugti ligi ko nors: Pupa su žirniu vėl augo ir priáugo ligi dangaus J.Jabl. Aš nepriáugau tavo ūgio J. Sūnus priáugo tėvo didumą Lnkv. ^ Tavo nosis nepriáugo prie manęs (nesi man lygus)! Lp. ║ prk. subręsti protu ir sugebėjimais: Jeigu jis nepriaugo iki pirmininko, tai kada nors priaugs J.Avyž. Šviesesnės mintys net slegia žmogų, ir tik iš lengvo jis jas priauga Vd. Priaugo metus ir išėjo į kariūmenę Šts. Jis savo tikrus metus prieaugs Mž124. Kada jisai savo metump prieaugs, ing bažnyčią katechizmop vadintas [bus] Mž116. 3. intr. būti dar nesuaugusiam, tebeaugti: Arklį turiu priáugantį Šts. Pora [arklių] dirbamų, vienas priáugamas Krok. Turim vyruką – toks priaugantỹs (nedidelis) pusbernis čia pasitaikė Alk. O jei negausiu kokios norėjau, lauksiu priaugančiosios KlvD288. Kap buvome priáugamos mergiščiokės, mieste nė sykio nebuvome Brt. Jis norėjo matyti priaugančiąją kartą, paruoštą gamtai apvaldyti (sov.) rš. 4. intr. užaugti, suaugti: Taip ir vargom, kol vaikai priáugo Akm. Žmogus priáugęs, nebejaunas Ėr. Priáugusią moterį reikėjo paimti (vesti) Krkn. Kai kumeliukas priaugs, bėrąjį parduosme Sdk. Žalos nedaro ... mumus priáugusiemus DP217. | Ana merga jojo priaugta, t. y. prie jo užaugo J. | prk.: Iš lengvo priaugo ir pasaulinė raštija Vd. ║ pribręsti, prinokti: Riešutai dar nepriaugę Drsk. 5. intr. gausiai, daug išaugti: Vasarojus svėrių priaugęs A.Vien. Anksčiau pjaukit dobilus, tai daugiau atolo priaũgs Kp. Pieva priáugo medžių, sunku pjauti Kp. 6. intr. padidėti: Normaliai misdamas [žmogus] nepriauga ir nenumeta svorio rš. Kai pinigus padedi į banką, tai priáuga jų Jnšk. Išminties priaugs FrnS45. 7. intr. apsinešti kuo nors nešvariu, nereikalingu, apskresti: Griovys mano priáugęs, reikia kuopt Kp. Tas puodas kad priáugęs, kad priskretęs visokių sviltenų Jnšk. Skylutė priáugus purvo – paėmęs šiaudą iškrapštyk! Lš. Tep priáugę ausys – turbūt niekad nė neplauni! Gs. Pirkia pilna priáugus stovi (nešluota, pripurvinta) Dglš. 8. intr., tr. prk. priprasti prie ko nors: Ana pri tokios spirgìnės yra priáugusi, prigudusi Plt. Priáugtos vietos, priaugtas žmogus, priaugti takai, miškai Šts. Tas viskas y[ra] priáugtas Akm. ◊ burnà priáuga darosi pikta, vemti verčia: Ma[n] burna priauga valgant Brb. kélnes priáugti suaugti, subręsti: Už mano darbus tau nereiks atsakyti, aš jau pats kelnes priaugau I.Simon. Jau yr ir pas mumis vyrų, kurie kelnes priaugę prš. kélnės priáugusios suaugęs, subrendęs: Jau mano kélnės priáugusios Šlv. \ augti; antaugti; apaugti; ataugti; įaugti; išaugti; nuaugti; paaugti; paraugti; peraugti; praaugti; priaugti; suaugti; užaugti

priaugti sinonimai

priaugti antonimai

Ką reiškia žodis priaugtinis? Visi terminai iš raidės P.