griovys reikšmė
Kas yra griovys? griovỹs sm. (4) J, J.Jabl, griõvis (2) J, Als 1. vandens išgraužta gilesnė vieta, įdubimas, dauba, griova: Žiūrėk, kalne kad išgriaužtas [vandens] didžiausias griovỹs Slm. Tai smagiai lyta – skersai vieškelį didžiausi grioviaĩ išnešti! Slm. Vyras griovỹ (dauboje, tarp skardžių) šieną pjauna Ob. Eisiu grioviñ paaviečiaut Ob. Upių pakriūtėse yra didelių griovių̃ Skp. Griõvis pasidaro, kur žemė nugriūna, vanduo išneša Kl. Gal koks griovẽlis ir yra, o upės nėra Zr. Griovelyčiais vanduo sruveno J.Jabl. 2. iškastas siauras kanalas vandeniui nutekėti ar kitam reikalui: Ūlyčio[je] griõvis užgriuvęs J. Griovį išvarė lig miškui Pš. Kelius laukuose grioviais perkasė S.Dauk. ^ Neparšokęs par griõvį, nesakyk op Skd.
griovys junginiai
- gynybinis griovys