veilokas reikšmė

Kas yra veilokas? ×veĩlokas sm. (1) žr. vailokas: 1. Ds, Dglš, Vs, Pln Apsiaunu veĩlokais – ir šilta, ir gerai Mtl. Apsimoviau veĩlokus i išejau į laukus Všv. Į trobą veĩlokus dėvu Vlkš. Veĩlokų galvos suvis nupuvo, reikia naujų Švnč. Veilokiùkais insikišu i einu Klt. | prk.: Išvirė veĩlokų (juok. apie didžkukulius) – visi pavalgė Jd. 2. prk. Plaukai susvėlę veĩlokan Klt. Plaukai ant galvos į veiloką ar į virvutes susivelia, susitraukia – tai jau tikras kaltūnas Sln. ^ Kas tę par vyras – susivėlęs kaip veĩlokas Škn. 3. Škn.