įželti reikšmė
Kas yra įželti? įžélti, į̃želia, įžė́lė intr. 1. R, MŽ, N, K, M, L, J.Jabl, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ gerai užaugti, suželti: Kai želmenys labai į̃želia, tai negalima leist gyvulių Snt. Įžė́lę buvo rugiai Vn. Įžė́lė rugiai, kaip siena rugiai Jdr. Pievos įžė́lusios šįmet J. Anksti pievą apsėjau salietra, i inžė́lė Klt. Mūs šiuosmet pieva gerai inžė́lus Rod. Ė kluoniena inžė́lus, dalge išsukt nemožna Švnč. Nėr ko šienaut, neanžė́lę pievos Grv. Rods daiktais, kur gruntas kiek lengvesnis buvo ir aukštai gulėjo, mačiau jau įmanytinai įžėlusių rugių Kel1864,166. | prk.: Mūs Jonas inžėlo kai ąžuolas Rod. ║ Lp apie plaukus: Pabraukė delnu per smakrą. Barzda net subrazdėjo, įžėlusi per savaitę karklynu M.Katil. | refl.: Atkišti, tankūs, įsižėlę antakiai rš. ║ labai priaugti žolių: Bulvelės teip įžė́lusios End. Šiteip terpuežiai inžė́lę, žolė kaip miškas Slk. Žemė iñželia, toki gaspadoriai Pjv. Stovi žemė, kas ją inžė́lusią indirbs Drsk. Norėjau eit kapus taisyt, al labai įžė́lusi Pgg. ║ apaugti iš visų pusių (žole): Einories Antano rave kad įžė́lę akėtėlės Slm. Nupjovė šieną, pradėjo lyt, galia įžélt Slm. Inžė́lė jau velėnon šienas nuo lietaus Klt. Kaladės žolėj inžė́lę stovi Dglš. 2. gerai įsikabinti šaknimis, sudygti, prigyti: Katras da įžė́lė, gerai, katras pavėlavo, i neauga Vrt. Iš rudenio rugiai buvo gražiai inžė́lę, o pavasarį iššuto Slk. Rugiai iki šalčių da inžel̃s Pns. Gaspadoriams netiko, ka dideliai įžélti gaus [rugiai]: sukrimta anie, prispauda sniegas, pradeda pūti End. Rugiai ir kviečiai žieminiai rudenį gerai įžela, o žalesį reikia rudenį nuoganyti IM1864,12. Rudenį rugiai gražiai sudygo, įžėlė – duonos bus! J.Paukš. Įžėlusiems diegams šalna nebekenkia Vd. | refl.: Rods ir taipo žolė augo, bet daugiau ne taip gerai, kaip kad ji taipo įsiželt gal, ik plaštakos ilgumą įgyja K.Donel1. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti