gruntas reikšmė

Kas yra gruntas? 1 gruñtas sm. (2) J grumtas, grumstas: Aš tau kad duosu tuo gruntu! Šauk. | Gruntais pamušu aslą SD67.
2 gruñtas (vok. Grund) sm. (2), grùntas (1) Slm 1. DŽ tam tikrame gylyje kietas žemės sluoksnis: Jis dirbo uolėtame grunte sp. 2. žemė, dirva, laukas: Moliniame grunte gerai auga kviečiai Gr. Ten toks kietas gruntas, kad negaliu paart Slk. Raudonasis dobilas mėgsta molijų gruntą S.Dauk. Ant tokio gruñto nieko neauga KI569. 3. BBJdt5,9 upės ar jūros dugnas: Inkaras tveria gruñtą, arba dugną KI568. 4. Vln26 pagrindas, fonas: Aš dar tik gruntą tepu, nieko nepamatysi rš. Pirma nutepiau grùntą geltonai, o paskui numaliavojau baltai Ssk. Raudonos kvietkos ant balto gruñto KI569. | Jis šitame moksle gerą gruñtą dėjosi KI569. Idant taipo gerai ir iš grunto pažinti mokintųsi Mž116. Jis tai be jokio grunto darytų ir daro Ns1832,6. Iš grunto (tvirtai) R185. 5. KI569 priežastis, išrodymas.

gruntas sinonimai

Ką reiškia žodis gruntaunas? Visi terminai iš raidės G.