išrodymas reikšmė

Kas yra išrodymas? išródymas sm. (1); M 1. refl. → 1 išrodyti 6 (refl.): Tas jo išsiródymas tik svietui pasjuokimas Vj. 2. refl. bandymas, demonstravimas: Bandymo (išsiródymo) mišia KII115. 3. → 1 išrodyti 7: Ant išródymo tai neišrodot blogi Dglš. Gerai ant veido išrodymas I. Apie patį langų išródymą (pavidalą) tai aš nieko nenusmanau Srj. | refl.: Neišpasakytai bjaurus buvo ano išsirodymas (išvaizda) I. 4. B, H163, N → 1 išrodyti 9: Išródymas išsemia argumentus, įrodymas padaro juos įtikinamus ar įtikrinamus FT. Aš nenoriu ir nesistengiu nė vieno savo išrodymais pagauti rš. Tas išrodymas buvo visas priimtas gana prielankiai rš. Jo minčių kraipymą paskui autoriaus paklaidų išrodymu vadiname J.Jabl. | refl.: Jie visi turi savo išsirodymo popierius prš. ║ Kiti išrodymai patvirtina tą nuomonę A.Janul. Jei jūs norit daugiau išrodymų, prašom pažiūrėti į žaizdą, kurią man padarė vydamiesi jūsų žmonės J.Balč. Jis neturėtų pagaliau nė išrodymo, kad aš esu jam skolingas J.Jabl. Taigi parodykite dėl to išrodymą savo meilės ir mūsų gyriaus apie jus Bb2PvK8,24. Tau vienam pašvęsčiau ant išrodymo mano meilės ir slūžbos brš. 5. → 1 išrodyti 11: Už išrodymą vaiko gaus susipykti Užv. \ rodymas; aprodymas; atrodymas; darodymas; įrodymas; išrodymas; nurodymas; parodymas; priparodymas; prirodymas; užrodymas