grumtas reikšmė
Kas yra grumtas? 1 grum̃tas sm. (2) KI693, Jnš, Brž, Rk, Zr, Ut, Pn, Ukm, Kdn, Mrj; R žr. grumstas 1: Kaip čia ir sėti, tokie dideli grum̃tai! An. Šitie grum̃tai kap akmenys kieti Lš. Į tokius grumtùs pasėjus, jokios naudos nebus Rmš. Kas per tokius grumtùs gali dygti? Dkš. Dirva pilna grum̃tų Vžns. Eisma grum̃tų daužytų Lel. Didelis vyras – per grum̃tą nepersirita (iron.) Grž. Vaikai mėtosi grum̃tais Al. Aš tau pamėtysiu karves grum̃tais! Ds. Mažu grumteliù pataikiau žąsiukui Pns. Riebi žemė – grum̃tą traukia (šoka, puola į gabalus) Sml.
2 ×grum̃tas sm. (2) 1. žr. 2 gruntas 1, 4: Grum̃tas yra dỹkžemė, kur šaknelės nėra, iškasus mastą J. | prk.: Ji tų namų grum̃tas (visus namus laiko) Lp. Marginio uždėk grum̃tą (dugną, foną) J. 2. žemė; laukas: Prastas grum̃tas, prasti ir javai Yl. Grumtas Žemaičių yra geras S.Dauk. Čia gera žemė, prie grum̃to Vv. Mūsų grum̃tai menki (prastos žemės, nederlingos) Kv. Jų grumtai yra kieti, nesmiltėti S.Dauk. Vyšnias pasodinom ant kieto grumto, ir neauga Ar. Pasistačiau namą ant gero grum̃to Krž.