atželti reikšmė
Kas yra atželti? atžélti, àtželia, atžė́lė intr. 1. Q622, R, R401, MŽ, MŽ540, D.Pošk, Sut, N, K, J, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ atsigauti, vėl suželti: Atželia kaip atvašos CII300, B. Ataželiu SD215. Žieminės [gėlės] atžė́lė, o tiej (jurginai) ir sušalo Kpč. Iškerti iškerti krūmus i vėl àtželia Ėr. Atžel̃s, ale tokios nebus jau jos (nušalusios bulvės) Pun. Ir dabar jau ataugęs, jau atžė́lęs tas miškas, mat jau kiek metų Sb. Vienam daikte ganom, kitam – atàželia JnšM. Ar atžéls žolelė, a kiek pasipjausma Krš. Atžė́lė bulbos [po ledų] Rod. Àtželia bulbės nušalę DrskŽ. Totorkos (ajerai) atžéldavo per kiek laiko Nm. Nendrė prie nendrės buvo, davė, nuėdė tos žiurkės tas nendres, dabar vėl àtželia po biskį Graž. Gerai neiškulti ilginiai ir ant stogu àtžela, varpos žaliuo[ja] Ggr. Atžels viešnelės iš šaknų, o žalios rūtelės iš grūdų LTR(Plt). Tai atžel̃s rūtelės, tai atžel̃s mėtelės, – negrįš tavo jaunosios dienelės JD1255. Nuskins rūteles, atžels ir kitos, mirė močiutė, nebėr man kitos LTR(Lzd). Su savo kojomis atželiančius javus į žemę įmina K.Donel1. Lyg susiraičiusi rankovė driekėsi Varnės upelis, o priešais jį – nušienauta ir jau gerai atžėlusi pieva J.Ap. Ganė atrėžiuose ir pūdyme, iki po saulės grąžos, atžėlus dobilų atolui, bus galima pradėti rišti M.Katil. Atžels po akimis jo kaip atžala ir kaip šaknis iš sausos žemės VlnE214. | Jos striumas (striuma) i vė atžė́lė [po operacijos] Klt. | Piktis nuslūgsta, vėleik iškilna, kaip žolė àtžela Krš. Ta Lietuva kaip karklai nupjauti: nupjovė ir vėl atžė́lė, nupjovė ir vėl atžė́lė Snt. Nelyginant kaip tas senas ąžuolas atžalomis, t. y. mokytiniais savo, vienas buvęs mišku atželsi, pulku mokytų vyrų tapsi A.Baran. ║ ataugti plaukams, barzdai, plunksnoms: Nuskusta barzda jau atžė́lė J. Atžė́lus barzda Pns. Kaip vištikių plunksnos àtžela, teip i deda apent, jei ankstie nusišera End. Nu žibalo nusmuko [veršiuko] plaukiukai, atžė́lė pasku, o utys pabūgo End. Ateis šiltas pavasarėlis, atžel̃s mano plūksnelės (d.) Rdm. Ilgai bemalant atžėlė Samsonui plaukai M.Valanč. 2. išsprogti pumpurams: Atžel̃s, išsprogs ir bus žiedai ant šitos obelies Eiš. Alyvos vė susprogo, vė atžė́lė Brt. Kai brolelis kuolą kals, an rytojaus jis atžel̃s, tada, miela motinėle, aš pas tave sugrįšiu DrskD132. Nukris lapeliai, atžels ir kiti, numirs motinėlė, jau nebus kitos DvD387. Visos medžiagėlės atžė́lė, o tu [, motin,] eini žemėn (rd.) Rod. | prk.: Jis atželia tik atminime, skamba ir siaudžia tik vaizduotėje A.Baran. Aš didei džiaugiuos Viešpatyje, jog vėl išbudot (budrūs tapėt … atsigijot, atžėlėt) CII891. \ želti; apželti; atželti; įželti; išželti; nuželti; paželti; perželti; pieželti; praželti; priželti; suželti; užželti