atžala reikšmė
Kas yra atžala? atžalà sf. (3b), ãtžala (1) Grg 1. Šts, BPI417 iš medžio stiebo ar šaknies išaugusi jauna šakelė, atauga, atvaša: Kelminė, šakninė atžala rš. Iš atžalų̃ koks miškas užaugo J. Viršūnė baigia džiūt, o iš kelmo ãtžalos auga Dkš. Pernai pakirtome alksnius, o šiemet jau ãtžalos žaliuoja Snt. Nukirstas gluosnis vėl išsprogo ir išleido naujas atžalas Klp. Nukapok nuo kero ãtžalas, kad keras greičiau supūtų Grg. 2. prk. vaikas, palikuonis: Atžalų̃ nėr, vaikų nėr Vgr. Visi mano amžiaus jau išmirė, tik su atžalõm (jaunais) reik peštis Gs.